Prieš du mėnesius ilgametį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovą profesorių habil. dr. Vytautą Jašinską pakeitė jo kolegė doc. Reda Žemaitienė. „Lietuvos oftalmologija“ naujajai klinikos vadovei pateikė keletą klausimų.
Gerbiama Docente, papasakokite, kokį „palikimą“ radote ir kokius iššūkius sau išsikėlėte, tapusi klinikos vadove?
Iš tiesų, kaip jūs pavadinote, „palikimas“ – didžiulis. Kauno klinikų Akių ligų klinikos istorija vien dabartiniame pastate jau pradėjo penktą dešimtmetį, o klinikos tikroji pradžia – dar gerokai ankstesnė. Klinikoje suburtas kolektyvas, kurio nemaža dalis kūrė dabartinės klinikos istoriją nuo pat pirmųjų jos įsteigimo dienų. Akių ligų klinika nuolat buvo pirmaujanti, įsisavinant oftalmologijos diagnostikos ir gydymo naujoves. Būtent šioje klinikoje buvo atliktos pirmosios ragenos persodinimo, ragenos protezavimo (keratoprotezavimo) operacijos, įsisavintas modernus kataraktos chirurginis gydymas (fakoemulsifikacija), pradėta vitreoretininė chirurgija. Šių ir daugelio kitų naujų operacijų pradininkais buvo šios klinikos mikrochirurgai. Iki šiol Akių ligų klinikoje atliekama didžioji dalis akių operacijų, tūkstančiams pacientų grąžinamas ar pagerinamas regėjimas. Tai, be abejo, viso klinikoje dirbančio kolektyvo – talentingų, mylinčių žmones ir savo profesiją, nuolat tobulėjančių ir dažnai skiriančių dalį savo asmeninio gyvenimo laiko, – rezultatas. Akių ligų klinikoje, kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinyje, nuolat vykdoma intensyvi pedagoginė ir mokslinė veikla. Klinika yra pagrindinė šalies oftalmologijos srities mokslininkų ir gydytojų rezidentų rengimo bazė. Prof. Vytautas Jašinskas šiai klinikai vadovavo beveik 30 metų. Gerbiamo Profesoriaus pasiekimus akių mikrochirurgijoje puikiai žino visi Lietuvos oftalmologai ir, turbūt drąsiai galiu teigti, – visi Lietuvos žmonės. Taigi turint tokį „palikimą“, t. y. puoselėjant ankstesnių darbų tęstinumą, numatoma koncentruotis į studijų kokybės gerinimą, naujų mokslo krypčių vystymą bei klinikinę plėtrą. Gerinant studijų (pedagoginėje veikloje) kokybę, pirmiausia paminėčiau klinikinės simuliacijos galimybių panaudojimą mokantis oftalmologijos diagnostikos bei mikrochirurgijos įgūdžių. Klinikinė simuliacija kitose disciplinose mūsų universitete jau naudojama ne vienerius metus. Oftalmologijoje iki šiol to neturėjome. Mokymasis tyrimo metodų turėtų būti naudingas tiek medicinos studentams, tiek rengiant rezidentus – tiek oftalmologijos specialybės, tiek kitų sričių (šeimos, vaikų ligų, skubiosios medicinos). Akių mikrochirurgijos klinikinė simuliacija, be abejo, bus naudinga rengiant jaunus akių mikrochirurgus, kadangi leis mokytis mikrochirurgijos meno, nesukeliant rizikos pacientui, padės greičiau įgyti patirties net ir esant sudėtingiausioms klinikinėms situacijoms. Kalbėdama apie klinikinės veiklos plėtrą, turiu omenyje naujų, pasaulinės reikšmės moksliniais tyrimais pagrįstų gydymo metodų įdiegimą, siekiant, kad ir mūsų klinikoje bei šalyje būtų nuolat suteikiamos aukščiausio lygio paslaugos gydant sudėtingiausiomis ligomis sergančius pacientus. Numatoma plėtra neatsiejama nuo klinikos infrastruktūros nuolatinio atnaujinimo ir inovacijų diegimo. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir nuolatinis aukštos kompetencijos darbuotojų užtikrinimas, kas, be abejo, siejama su jaunų, gabiausių žmonių įdarbinimu, jų savalaikiu parengimu, ir tai taip pat yra vienas iš mano iškeltų uždavinių. O uždavinių užsibrėžta daug. Vieni bus sudėtingesni įgyvendinti, kiti – mažiau sudėtingi, tačiau tiek man, tiek mano kolegoms bendradarbiams darbo tikrai laukia nemažai.
Kauno klinikų Akių ligų klinika yra svarbiausia oftalmologijos srities mokslininkų ir gydytojų rezidentų rengimo bazė Lietuvoje. Kiek oftalmologijos specialistų klinika yra iš viso parengusi, kokia pastarųjų metų statistika? Ar rezidentų daugėja?
Nuo 1990 metų, vadovaujami Akių ligų klinikos profesorių, darbus apgynė 23 disertantai. Šiuo metu klinikoje dirba dar 10 doktorantų. Iš viso buvo parengti net 142 rezidentai, o klinikoje rezidentūrą studijuoja dar 25 rezidentai – būsimieji oftalmologai. Rezidentų skaičius pastaraisiais metais išlieka gana stabilus. Oftalmologija sudomina daugelį studentų ir rezidentūros stojamajame motyvaciniame pokalbyje dalyvauja net 3–4 kartus daugiau pretendentų, norinčių tapti oftalmologais, negu galime priimti. Priimami tik patys geriausi, labiausiai motyvuoti jauni žmonės.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2017 Nr. 2