Prof. dr. Saulius Čaplinskas, Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Enterovirusai – tai grupė Picornaviridae šeimai priklausančių virusų. Enterovirusai gali sukelti plataus spektro ir sunkumo ligas ir simptomus žmonėms. Iš jų dažnai pasitaikančios klinikinės išraiškos – karščiavimas, galvos, gerklės ir raumenų skausmai, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, akių junginės uždegimas, rankų-kojų-burnos liga ir kt. Dėl dažniausiai sukeliamų nesunkių simptomų enterovirusinės infekcijos paplitimas yra nepakankamai įvertinamas. Sunkesnės būklės ir ligos, kurias gali sukelti enterovirusai, yra aseptinis meningitas, encefalitas, miokarditas ir kt.
Koksaki (Coxsackie) virusai priklauso Picornaviridae šeimos enterovirusų (Enterovirus) genčiai, kuriai taip pat priklauso poliovirusai, echovirusai. Koksaki virusai pirmą kartą nustatyti 1948 m. tiriant poliomielito protrūkius Koksaki mieste Niujorko valstijoje. Virusai yra maži (22 nm), susidedantys iš viengrandės ribonukleino rūgšties (RNR). Pagal Koksaki virusų sukeliamus simptomus eksperimentiniu būdu užkrėstoms pelėms, jie buvo suskirstyti į A ir B grupes [2]. Yra žinomi 23 Koksaki A viruso serotipai ir mažiausiai 6 Koksaki B viruso serotipai. B grupės virusai siejami su sunkesnėmis ligos formomis [3]. Koksaki virusinės infekcijos klinikinės ir epidemiologinės charakteristikos yra panašios į kitų enterovirusinių infekcijų.
Koksaki virusų plitimo keliai ir patofiziologijos charakteristikos
Koksaki virusai paplitę pasauliniu lygiu. Susirgimai dažniau registruojami šiltuoju metų laiku vidutinių platumų klimato šalyse [3]. Koksaki virusas plinta nuo žmogaus žmogui fekaliniu-oraliniu keliu ar sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Galimas infekcijos plitimas per aerozolius, vandenį [4]. Viršutinių kvėpavimo takų ir/ar virškinamojo trakto sistemų gleivinė yra pirminės viruso replikacijos vietos [1, 3]. Po pirminio užsikrėtimo virusas kvėpavimo takuose gali būti aptinkamas 3 savaites, o išmatose – 8 savaites [5]. Viremijos metu Koksaki virusas gali patekti į organizmo audinius ir organus, pavyzdžiui, miokardą, odą, nervinį audinį [1, 2, 5]. Virusu užsikrėsti gali įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai serga vaikai ir asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema [3].
Infekcijos klinikinis pasireiškimas
Daugumai asmenų Koksaki viruso sukelta infekcija yra besimptomė arba lengvos eigos. Inkubacinis periodas skiriasi priklausomai nuo ligą sukeliančio viruso tipo, pavyzdžiui, Koksaki viruso A9 sukeltos ligos – 2–12 dienų, A21 ir B5 – 3–5 dienos [3]. Koksaki virusinė infekcija dažnai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais, gerklės skausmu, bėrimu [5]. Toliau pateikiamos ligos ir sindromai, kuriuos gali sukelti Koksaki virusas.
Rankų-kojų-burnos liga
Rankų-kojų-burnos liga dažniausiai serga vaikai iki 10 metų (ypač iki 5 m.). Ligą paprastai sukelia Koksaki viruso A16 ir enteroviruso 71 serotipai [6]. Kiek rečiau rankų-kojų-burnos ligą gali sukelti Koksaki viruso A6 ir A10 serotipai. Ligos eiga gali kiek skirtis priklausomai nuo ją sukėlusio tipo. Inkubacinis ligos periodas – 3–6 d. [7]. Rankų-kojų-burnos liga prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, gerklės skausmu. Praėjus 1–2 d. burnoje išsivysto smulkūs raudoni spuogeliai, kurie gali išopėti. Odos bėrimas su raudonais spuogeliais, kartais pūslelėmis gali išsivystyti ant delnų, padų. Bėrimas gali atsirasti alkūnių, kelių, sėdmenų, genitalijų srityje [6, 8]. Komplikacijos nėra dažnos, tačiau gali išsivystyti aseptinis meningitas, encefalitas. Yra užregistruotų kojų ir rankų pirštų nagų pažeidimų per keletą savaičių po persirgtos rankų-kojų-burnos ligos, ypač tarp vaikų. Dabar nėra aišku, kaip tai susiję su rankų-kojų-burnos liga [8].
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 7