Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių patiria miokardo infarktą, nuo kurio maždaug iš dvidešimties 4–5 pacientai miršta. Tai – labai klastinga liga. Nors ji neretai užklumpa netikėtai, be jokių simptomų, tačiau skubiai suteikus pagalbą žmogaus gyvybę galima išgelbėti. Apie ūmaus miokardo infarkto gydymą, pasitelkiant integruotos sveikatos priežiūros programas bei skubios pagalbos teikimo galimybes, naujus iššūkius, kurie laukia kardiologų, bei kitas aktualijas kalbamės su akademiku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi, LSMU MA Kardiologijos klinikos vadovu, prof. habil. dr. Remigijumi Žaliūnu.
Integruota sveikatos priežiūra, teikiama specializuotuose centruose pacientams, sergantiems ūminiu miokardo infarktu, smegenų insultu bei onkologinėmis ligomis, – naujas ir modernus požiūris į žmogaus sveikatą. Jau ne vienerius metus veikiantys efektyvūs klasteriai garantuoja efektyvią pagalbą įveikiant sunkias patologijas, gelbstint žmonių gyvybes. Jūs esate šių klasterių įdiegimo pradininkas ir puoselėtojas. Sakykite, kas paskatino kurti būtent tokios formos pagalbą sunkiems ligoniams?
Klasteris (angl. cluster – grupelė, kekė) – apibrėžiama kaip institucijų arba kitų subjektų savanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu ir veikianti kaip viena sistema. Iš esmės klasteriai medicinoje apima tam tikrų subjektų – medikų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, formuojančių medicinos sistemą, sąveikos ir bendradarbiavimo mechanizmus. Darnūs, operatyvūs veiksmai, standartizuotas, naujausiais medicinos įrodymais pagrįstas gydymas sudaro šiuolaikinio medicinos klasterio modelį. Ūminis smegenų insultas ir ūminis miokardo infarktas – ūminės patologijos, kurioms reikalinga skubi diagnostika ir neatidėliotinas specializuotas gydymas, turint tikslą sumažinti mirštamumą ir išvengti tolimųjų komplikacijų, sukeliančių neįgalumą.
Visa medicinos sistema turi funkcionuoti taip, kad susirgus šiomis ūminėmis ligomis – miokardo infarktu arba insultu – būtų užtikrinta neatidėliotina diagnostika, skubi pirmoji medicinos pagalba, veiktų bendra viena logistikos sistema, siunčianti pacientą į artimiausią specializuotą pagalbą teikiantį medicinos centrą.
Mirštamumas nuo ūminio miokardo infarkto gali drastiškai skirtis net ir gydant stacionare: konservatyvi pacientų gydymo taktika rajono ligoninėse net trečdaliui pacientų gali lemti mirtį, o skubios intervencinės vainikinių arterijų procedūros sergant ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu – stacionarinį mirštamumą sumažina iki 5–6 proc.
Operatyvi ir profesionali pagalba turi būti prieinama visiems pacientams, neatsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą.
Kokia yra Lietuvoje veikiančių klasterių geografija ir jų veikimo mechanizmas? Kaip pavyksta laikytis gairėse numatytų laiko intervalų? Kokie trūkumai išryškėjo?
Lietuvoje veikia penki centrai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kuriuose intervencinės kardiologijos paslaugos teikiamos 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Įkurtuose naujuose Šiaulių ir Panevėžio centruose įsteigus budėjimo postus, intervencinės vainikinių arterijų procedūros atliekamos visą parą be pertraukų.
Ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu sergantiems žmonėms pacientams atverti uždarytą vainikinę arteriją rekomenduojama kuo greičiau, neuždelsiant daugiau kaip 120 min., laiką skaičiuojant nuo pirmojo kontakto su mediku. Nuo 2014 metų, įsigaliojus miokardo infarkto su ST segmento pakilimu klasterio įsakymui, vis daugiau pacientų yra pervežami į intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančius centrus, daugiau pacientų atliekamos perkutaninės vainikinių arterijų intervencinės procedūros.
Buvo palyginta įstatymo įgyvendinimo, 2014 m., ir 2015–2017 m. laiko nuo pirmojo kontakto su medikais iki vainikinės arterijos angioplastikos ir laiko nuo patekimo į stacionarą iki kraujagyslės atvėrimo trukmė. Ši pacientui svarbi laiko trukmė sutrumpėjo visuose penkiuose Lietuvos intervencinės kardiologijos centruose, ir atitinka reikalavimus: atitinkamai
Džiugu, kad stebimos mažėjančios ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu sergančių pacientų mirštamumo tendencijos, palyginti su 2014 m.
Vykdant integruotos sveikatos priežiūros programą, 2014 metais buvo įsteigti šeši insulto gydymo centrai. Savo veiklą šalia dviejų, jau aktyviai veikiančių, pradeda dar trys tarpinės pagalbos ligoninės. Integruota insulto priežiūra visos šalies mastu lėmė, kad vos per trejus klasterių veiklos metus intraveninės trombolizės taikymas, ištikus ūminiam išeminiam galvos smegenų insultui, padidėjo keturis kartus. Per tą patį laikotarpį net 20 kartų padidėjo atvejų skaičius, kai trombas iš užsikimšusios smegenų arterijos pašalinamas mechaniniu būdu. Šiandien šalies mastu šiuolaikinį, tarptautinius standartus atitinkantį gydymą gauna daugiau nei 7 proc. ištiktųjų ūminio galvos smegenų insulto, o tai atitinka pasaulinį lygį. Be to, insulto centrų ir atraminių ligoninių veikla mažina pacientų mirštamumą, gerina ligos baigtis neįgalumo požiūriu.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 1
Nuotr. – prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas