Doc. dr. Olivija Gustienė
LSMU MA Kardiologijos klinika
Sergamumas išemine širdies liga (IŠL) nemažėja, ji išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, lemianti beveik 1,8 mln. mirčių, arba 20 proc. visų mirčių Europoje. IŠL kliniškai pasireiškia kaip stabilioji krūtinės angina arba ūminės išemijos sindromai, kurie skiriami į: 1) ūminį miokardo infarktą su ST segmento pakilimu elektrokardiogramoje (EKG) (išliekančiu ilgiau kaip 20 min.), kuris atspindi ūminę, visišką vainikinių arterijų (VA) okliuziją; pagrindinis šių pacientų gydymo tikslas – neatidėliotina reperfuzija, atliekant pirminę angioplastiką ar fibrinolizę; ir 2) ūminės išemijos sindromus be ST segmento pakilimo (ŪISBSTP), kai EKG stebima ST segmento ir T bangos pakitimai, ir dažniausiai vainikinės arterijos nėra visiškai okliuduotos, bet reikšmingai susiaurėjusio spindžio; pagrindinis šių pacientų tyrimų ir gydymų tikslas – įvertinti ŪIS riziką, kuri siejama su VA pažaidos sunkumu, siekiant nustatyti didelės rizikos pacientus, kuriems tikslinga ankstyva invazinė strategija.
Europos šalių registruose miokardo infarkto su ST segmento pakilimu (MISSTP) dažnis yra nuo 43 iki 144 per metus 100 tūkst. gyventojų. Santykinis MISSTP dažnis yra mažėjantis, o ŪISBSTP – didėjantis. Pastebėta tendencija, jog MISSTP palyginti dažniau serga jaunesni, o ne vyresni pacientai, vyrai dažniau nei moterys.
Taigi ŪISBSTP sindromų ir miokardo infarkto be ST segmento pakilimo (MIBSTP) diagnostikoje esminį vaidmenį vaidina žymenys, nurodantys kardiomiocitų nekrozę (padidėjusi troponino I ar troponino T koncentracija), tuo tarpu darbinė MISSTP diagnozė paremta miokardo infarkto klinika (užtrukęs angininis skausmas) ir EKG mažiausiai dviejose gretimose derivacijose nustatomu ST segmento pakilimu (1 pav.). Esant MISSTP kraujas troponino tyrimams yra paimamas, tačiau atsakymo nelaukiama ir neuždelsiama pradėti reperfuzinį gydymą.
MISSTP EKG diagnostikos ypatumai
Naujausios ŪMISSTP diagnostikos ir gydymo rekomendacijos pateiktos Europos kardiologų draugijos 2017 m. nemažai dėmesio skyrė EKG pokyčiams, diagnozuojant MISSTP, ypač, kai jie esti netipiniai.
Kai yra įtariamas MISSTP, kuo greičiau turėtų būti registruota ir įvertinta 12-os derivacijų EKG metu pirmojo kontakto su medikais metu, neuždelsiant ilgiau nei 10 min. Rekomenduojama monitoruoti EKG, siekiant vertinti ST segmento pokyčius, ypač kartu su defibriliacijos galimybe.
Esant tipinei klinikai, ST segmento pakilimas (matuojamas J taške) nurodo besitęsiančią ūminę vainikinės arterijos okliuziją šiais atvejais: ST pakilimas ≥2,5 mm gretimose derivacijose vyrams
Pacientams, sergantiems apatinės sienelės MI, rekomenduojama užrašyti dešiniąsias derivacijas, ieškant ST segmento pakilimo (V3R ir V4R), siekiant identifikuoti kartu vykstantį dešiniojo skilvelio infarktą (2 pav.).
ST segmento nusileidimas V1–V3 derivacijose leidžia įtarti miokardo išemiją, kuriai patvirtinti reikia registruoti posterobazinę (užpakalinę) sienelę atspindinčias V7–V9 derivacijas, siekiant nustatyti ST segmento pakilimą ≥0,5 mm šiose derivacijose ir diagnozuoti posterobazinį MI (3 pav.).
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 1
Nuotr. doc. dr. Olivija Gustienė