Melanoma yra sparčiausiai plintanti ir didžiausią mirtingumą lemianti odos vėžio forma. Deja, net ir šiuolaikinė medicina bejėgė prieš toli pažengusią melanomą – efektyvaus gydymo išplitusiai ligos stadijai nėra. Kiek agresyvi ir pavojinga ši liga, kokios galimybės jos išvengti bei kitais aktualiais klausimais kalbamės su Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidente, gydytoja dermatovenerologe, profesore Matilda Bylaite-Bučinskiene.
Kas tai yra melanoma?
Melanoma yra absoliučiai neprognozuojamas, turbūt vienas iš pačių agresyviausių, „pikčiausių“ odos vėžių. Ji gali pasireikšti ne vien odoje, bet ir akių dugne, gleivinėse, smegenų dangaluose, žarnyne ir įvairiose kitose kūno vietose. Melanoma vystosi iš pigmentinių ląstelių, kurios kinta, proliferuoja, supiktybėja. Tai tas vėžys, kuris greitai metastazuoja ir plinta. Esminis dalykas – kuo anksčiau šią ligą atpažinti, diagnozuoti ir laiku pradėti gydymą. Pirmas iš gydymo etapų – chirurginis, o vėliau priklauso nuo ligos stadijų.
Kokios yra klinikinės šios ligos formos?
Klinikinių melanomos formų yra labai daug: tiek plintanti odos paviršiumi, mazginė, lentigo maligna melanoma, tiek akralinė, tiek pasireiškianti genitalijų srityje ir t. t., bet pačios pavojingiausios – mažos, apvalios, mazginės, atsirandančios staiga. Apie 50 proc. melanomos atvejų gali išsivystyti iš apgamo (jis pradeda keistis), bet tiek pat gali atsirasti ir sveikoje odoje. Juodas taškas staiga gali pradėti didėti, augti ir visiškai neatitikti jokių melanomos A, B, C, D kriterijų. Nes paprastai reikia atkreipti dėmesį būtent į šios ligos A, B, C, D kriterijus, t. y. įvertinti apgamo asimetriją, kraštus, spalvą, iškilumą ir kt. Jeigu minėti dalykai ima pastebimai kisti, būtina susirūpinti, nes tai galbūt piktybiškumo požymiai. Mažos, plonos, greitai augančios, mazginės melanomos yra pačios agresyviausios ir pavojingiausios. Įprastai melanoma linkusi augti horizontaliai – iš pradžių odos paviršiuje, o po to – giliau. Mazginė melanoma iškart „neria“ gilyn – paviršiuje plečiasi mažai, dėlto net ir vieno milimetro dydžio melanoma gali būti labai agresyvi ir jau turėti metastazių.
Kokie pagrindiniai rizikos veiksniai?
Dažnai kalbame, kad melanoma yra ne tik odos vėžys. Jis susijęs ne tik su genetika – yra siejamas su stipriais saulės nudegimais. Elgesys saulėje – labai svarbus. Kai nudegama iki raudonumo, pūslių, – rizika susirgti esti gerokai didesnė. Saulė daro įtaką, bet esant ne ilgalaikiam jos poveikiui, o stipriai nudegus. Ypač pavojingi nudegimai vaikystėje, paauglystėje. Riziką susirgti melanoma labai didina daugiau nei 3 nudegimai. Beje, net ir arabės moterys, kurios visą savo kūną dengia, serga melanoma.
Kaip minėjau, melanomą taip pat gali lemti genetika. Jei serga tėvai, artimi giminaičiai, vaikams taip pat gresia didesnė rizika susirgti melanoma. Antras rizikos veiksnys – I–II odos fototipas. Kuo oda blyškesnė, tuo ji turi mažiau pigmento melanino, kuris apsaugo ląstelės branduoliuose esančią genetinę medžiagą nuo žalingų ultravioletnių spindulių. Tokių žmonių oda ir plaukai šviesūs, dažnai nudega raudonai odą, retai kada įdega rudai. Dar vienas itin svarbus veiksnys – šiuolaikinis nuolatinis stresas ir įtampa, kuris labai silpnina imunitetą, tada intensyviau vystosi bet kokia onkologinė liga. Gyvenimas šiltuose, pietesniuose kraštuose nei žmogus gimęs taip pat svarbus melanomos ar kitų odos vėžių rizikos veiksnys. Ypač norėčiau atkreipti jaunų žmonių dėmesį į soliariumų teikiamą žalą odai. Nuolatinis lankymasis soliariumuose riziką susirgti melanoma padidina net 75 procentais. Deja, jau turime ne vieną skaudų atvejį, kuomet jaunos merginos po dešimt metų nuo lankymosi soliariume susirgo melanoma.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 6