Doc. dr. Jolanta Laukaitienė
LSMU MA Kardiologijos klinika
Nuo 2000 m. širdies nepakankamumo indikacijai klinikinėje praktikoje neišvydome naujų vaistų. Ir štai naujiena 2016 m. – sukurta nauja vaistų klasė – angiotenzino receptorių ir neprilizino inhibitoriai, slopinantys keletą patofiziologinių grandžių: renino-angiotenzino-aldosterono sistemą ir neutraliąją endopeptidazę.
Tyrimo Paradigm-HF rezultatai
Klinikinius naujojo vaisto Entresto veiksmingumo įrodymus pateikė didžiausias kada nors atliktas ŠN tyrimas Paradigm-HF. Nepraėjus nė metams po vaisto įregistravimo ŠN gydymo indikacijai, 2016 m gegužės mėn. paskelbtose papildytose Europos kardiologų draugijos (EKD) Širdies nepakankamumo gydymo gairėse rekomenduojama simptominiams lėtiniu širdies nepakankamumu (ŠN) sergantiesiems pacientams, atitinkantiems PARADIGM-HF kriterijus, gydymą angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi (AKFI) ar angiotenzino receptorių blokatoriumi (ARB) keisti į angiotenzino receptorių ir neprilizino inhibitoriais (ARNI) – sakubitrilo/valsartano deriniu (1 pav.).
Nauja dviguba molekulė sakubitrilas/valsartanas ženkliai pagerina sergančiųjų sumažėjusios kairiojo skilvelio išstūmio frakcijos širdies nepakankamumu (sIFŠN) prognozę, kuri yra prastesnė nei onkologine liga sergančiųjų. Siekiant pritaikyti naująjį gydymą, kardiologai turi išmokti saugiai pereiti nuo AKFI prie ARNI, atidžiai parenkant pacientus pagal tinkamumo kriterijus ir stebint šalutinius reiškinius (hipotenzija – dažniausia iš jų).
PARADIGM-HF tyrime hipotenzijų skiriant sakubitrilą/valsartaną ir įvertintų kaip sunki nepageidaujama reakcija pranešta panašiai kaip ir gydant AKFI ~1,5 proc. abiejose grupėse. Reikėtų žinoti, jog hipotenzija gali būti toli pažengusio ŠN požymis ar nepageidaujama vaistų, skirtų ŠN ar gretutinėms ligoms gydyti, reakcija. Pirmiausia reikia gydyti ir koreguoti šias būkles, o tik po to – ŠN gydymą. Simptominė hipotenzija pasitaiko dažnai, tačiau išnyksta su laiku bei sumažinus diuretikų ir kitų hipotenzinių vaistų dozes. Besimptomė hipotenzija (sistolinis AKS <90 mm Hg – santykinai mažas AKS) nereikalinga intervencijos.
Lietuvoje įdiegta pacientų palaikymo programa
Nauja ambulatorinė specializuota ŠN paslauga ir visoje Lietuvoje pradėję veikti širdies nepakankamumo konsultaciniai kabinetai, kuriuose dirba kardiologo ir slaugytojo komanda, teikianti specializuotas paslaugas pacientams, turi suvaidinti lemiamą vaidmenį diegiant gairėmis pagrįstą modernų ŠN gydymą kuo platesniam ŠN sergančiųjų pacientų ratui Lietuvoje. Specialiai parengtų gydytojų bei slaugytojų konsultacijos įgauna pagreitį (2 pav.).
2 pav. Nauja ambulatorinė specializuota ŠN paslauga ir visoje Lietuvoje pradėję veikti širdies nepakankamumo konsultaciniai kabinetai, kuriuose dirba kardiologo ir slaugytojo komanda
Kad naujieji vaistai greičiau pasiektų sergančiuosius ŠN, Lietuvoje įdiegta pacientų palaikymo programa (PPP). Pacientų palaikymo programa – unikali į pacientą orientuota programa, suteikianti galimybę pacientui paskirti geriausią galimą klinikiniais tyrimais pagrįstą gydymą. Šios programos atsakingasis asmuo – slaugytoja (mokymai, ataskaitos, einamieji darbai); o PPP darbo grupė (PPP slaugytoja asistentė; gydytojas – PPP konsultantas; PPP koordinatorius) susitinka 1 kartą per mėnesį ar pagal poreikį. PPP tikslai: identifikuoti simptominiu, nepaisant optimalaus gydymo vaistais, lėtiniu ŠN sergančius pacientus, užtikrinti jų savalaikę ir ilgalaikę sveikatos būklės stebėseną (SAM ministro įsakymas Nr. V-2882014 m. vasario 24 d. Nr. 422); suteikti geresnį prieinamumą pažangiausiam ŠN gydymui; išugdyti teisingus ligos stebėjimo bei gydymo plano įgūdžius.
Taigi pageidaujamas pacientas, kuriam galima skirti gydymą sakubitrilo/valsartano deriniu, yra: lėtiniu sIFŠN sergantis, esant KSIF ≤ 40 proc.; išlieka simptomai, nepaisant skiriamo optimalaus ir klinikiniais tyrimais įrodyto gydymo >4 sav. AKFI ar ARB (enalaprilis 10 mg per parą ar ekvivalentas), β adrenoblokatoriais, MRB, jei tinka; funkcinė būklė vertinant pagal NŠA funkcines klases: II–IV; padidėję natriureziniai peptidai.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 4