Arterinė hipertenzija (AH) išlieka labiausiai paplitęs ir blogiausiai kontroliuojamas širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys, sąlygojantis didžiausią mirštamumą nuo visų priežasčių. Pagrindinis šio naujo dokumento tikslas yra pateikti praktines rekomendacijas, kurios padėtų geriau diagnozuoti bei gydyti AH, siekti geresnių tikslinių arterinio kraujospūdžio (AKS) verčių kontrolės, skiriant efektyvų ir paprastą medikamentinį gydymą. Naujosios AH gydymo gairės skirtos suaugusiesiems, t. y. sulaukusiems ir vyresniems nei 18 m. pacientams, ir keičia 2013 m. AH gairių dokumentą.
Naujosios rekomendacijos palietė ir naujus AH aspektus, kuriems ankstesnėse redakcijose nebuvo skirta dėmesio. Pavyzdžiui, kada įtarti ir kaip tirti pacientą, kuriam įtariama antrinė hipertenzija? Kaip valdyti ir gydyti AH krizes? Rekomendacijų atnaujinimas koreguojant ir gydant AH ūminį insultą patyrusiems pacientams. Kalnų ir aukštumų įtaka AKS, AH ir lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL), prieširdžių virpėjimui (PV) ir kitoms aritmijoms. Taip pat AH ir seksualinė disfunkcija, AH korekcija, kai skiriamas antinavikinis gydymas, perioperacinis AH valdymas bei AKS ir glikemiją mažinantys vaistai, chemoterapija.
Arterinės hipertenzijos gydymas – gyvenimo būdo keitimas
Sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti arba atitolinti arterinės hipertenzijos išsivystymą ir sumažinti ŠKL riziką. Veiksmingi gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti atidėti ar išvengti medikamentinio gydymo būtinybės I laipsnio arterine hipertenzija sergantiems pacientams arba pagerinti jau vartojančių medikamentus pacientų antihipertenzinio gydymo efektą. Tačiau nerekomenduojama dėl gyvenimo būdo keitimo atidėti medikamentinio gydymo skyrimą pacientams, kuriems nustatyta arterinės hipertenzijos organų taikinių pažaida, taip pat didelės ŠKL rizikos pacientams.
Medikamentinis arterinės hipertenzijos gydymas
Siekiant užtikrinti optimalią AKS kontrolę daugumai pacientų reikalingas medikamentinis gydymas ir gyvenimo būdo keitimas. Įprastiniam arterinės hipertenzijos gydymui yra rekomenduojamos penkios didžiosios vaistinių preparatų klasės: angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB), beta adrenoblokatoriai (BAB), kalcio kanalų blokatoriai (KKB) ir diuretikai (tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai, tokie kaip chlortalidonas ir indapamidas), remiantis: a) įrodytu gebėjimu sumažinti AKS; b) įrodytu placebu kontroliuojamais tyrimais gebėjimu sumažinti kardiovaskulinių įvykių skaičių; c) įrodytu gebėjimu sumažinti kardiovaskulinį sergamumą ir mirtingumą. Visos šios vaistų klasės turi absoliučias ir galimas vartojimo kontraindikacijas.
Medikamentinio arterinės hipertenzijos gydymo algoritmas
Nepaisant prieinamo įrodymais grįsto ir efektyvaus arterinės hipertenzijos medikamentinio gydymo, statistikos duomenimis, AKS kontrolė išlieka prasta visame pasaulyje. Taip yra iš dalies dėl antihipertenzinio gydymo inertiškumo (gydytojai nedidina vaisto dozės sekdami pacientus dėl galimo šalutinio medikamentų poveikio) ir dėl to, kad pacientams sunku reguliariai vartoti didelį kiekį vaistų.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 8