Tirpusis ST2: biožymuo, skirtas širdies nepakankamumo progresavimui ir gydymo efektyvumui vertinti

Kraujo biožymenų tyrimas tampa įprastiniu rutininiu tyrimu diagnozuojant ir gydant sergančiuosius širdies nepakankamumu (ŠN). Nors troponinas ir natriureziniai peptidai (NP) yra seniai įtvirtinti ŠN diagnostikos ir gydymo gairėse, tirpusis ST2 (sST2) tampa naujuoju biožymeniu, kuris išsiskiria savo prognozine verte klinikinėje praktikoje. Nemažai mokslinių ir klinikinių tyrimų patvirtina, kad sST2 yra rekomenduojamas tiek ūminio, tiek lėtinio ŠN prognozei vertinti.

 

Daugybė sudėtingų signalizacinių kaskadų, susijusių su miokardo pažaida, remodeliavimusi ir neurohormonine aktyvacija, prisideda prie širdies nepakankamumo (ŠN) išsivystymo ir progresavimo. Įvairios molekulės, aptinkamos kiekvienoje šių sudėtingų kelių pakopoje, gali atskleisti svarbios biologinės informacijos apie širdies nepakankamumą. Nors troponino ir natriurezinių peptidų (NP) žymenys yra įsitvirtinę ŠN gairėse, tirpusis ST2 (sST2) yra vienas naujausių ir daug žadančių biožymenų kalbant apie ŠN kontrolę. Šiame straipsnyje apžvelgiami naujo sST2 žymens panaudojimo įrodymai valdant ŠN.

 

Interleukino 33/ST2 biologija

 

ST2 yra interleukino 1 (IL-1) receptorių šeimos narys. ST2 yra IL-33, kurį organizmo ląstelės išskiria pažeidimo metu, receptorius, turintis dvi izoformas – ląstelinę, arba transmembraninę (ST2L), ir tirpią, arba cirkuliuojančią (sST2). IL-33 yra identifikuojamas kaip ST2L ligandas, o IL-33/ST2 kompleksas dalyvauja T ląstelių tarpiniuose imuniniuose atsakuose, susijusiuose su daugeliu uždegimo būklių, įskaitant astmą, fibroproliferacines ligas, autoimunines ligas, sepsį ir piktybinius navikus.

ST2L IR IL-33 sąveika yra kardioprotekcinė, sumažinanti miokardo fibrozę, kardiocitų hipertrofiją ir apoptozę. Tuo tarpu sST2, išsiskiriantis širdies pažeidimo metu, kaip tam tikri „spąstai“ sujungia IL-33, sumažindamas jo koncentraciją, prieinamą ST2L, ir taip panaikindamas kardioprotekcinę ST2L ir IL-33 sąveiką. Padidėjusi sST2 koncentracija skatina miokardo fibrozę, širdies remodeliavimąsi ir skilvelių disfunkciją bei yra siejama su blogesnėmis pacientų baigtimis.

 

Tirpiojo ST2 matavimas

 

sST2 gali būti aptiktas apytakoje – kitaip nei jo transmembranos atitikmuo – ir jo koncentracija serume gali būti matuojama atliekant laboratorinius tyrimus. Presage™ ST2 tyrimas (Critical Diagnostics, San Diegas, CA) dabar yra vienintelis JAV maisto ir vaistų tarnybos patvirtintas sST2 tyrimas, gavęs „Conformitė Europėenne“ patvirtinimo ženklą klinikiniam naudojimui.Tyrimas naudojant ELISA metodą matuoja sST2 koncentraciją tiek serume, tiek plazmoje. Rekomenduojama sST2 kritinė vertė yra 35 ng/ml.

Vienas iš sST2 privalumų yra tas, kad, kitaip nei kiti širdies biožymenys, sST2 koncentraciją minimaliai paveikia individualios paciento savybės, tokios kaip amžius, nutukimas, ŠN etiologija ir anemija.Ypač inkstų funkcijos sutrikimas daro didelę įtaką NP ir širdies troponino koncentracijoms, tuo tarpu sST2 koncentracija yra paveikiama mažiau.Dar vienas pastebimas sST2 privalumas yra jo mažas intraindividualus svyravimas, kuris yra gerokai mažesnis nei NP. Dėl mažo biologiško sST2 kintamumo jis yra idealus biožymuo nuosekliems matavimams, kuriais stebima ligos eiga ir atsakas į gydymą. Todėl pastaruoju metu buvo atlikta daug tyrimų, tiriančių sST2 naudą įvairiuose ŠN klinikiniuose atvejuose.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 9