Anemija – tai būklė, atsirandanti, kai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje. Hemoglobinas yra pagrindinė eritrocitų sudedamoji dalis, dalyvaujantis deguonies transportavime į audinius. Audiniuose esantis mioglobinas sujungia hemoglobino atneštą molekulinį deguonį ir perduoda oksidacinei ląstelių sistemai. Sutrikus audinių aprūpinimui deguonimi, atsiranda hipoksijos simptomai, tokie kaip silpnumas ir nuovargis, nes organai negali tinkamai funkcionuoti. Išskiriama daugiau nei 400 skirtingų anemijos tipų, kurių gydymas taip pat skiriasi. Kai kurių rūšių anemijos, pavyzdžiui, nėščiųjų anemija, yra netgi laikomos normalia laikina organizmo būkle. Tačiau yra ir tokių rūšių, kurios gali sukelti sunkių, ilgalaikių problemų.
Etiologija ir patogenezė
Yra trys pagrindiniai anemijos atsiradimo patogeneziniai mechanizmai:
- Kraujo netekimo sukelta anemija. Eritrocitų skaičius gali sumažėti dėl kraujavimo, kuris neretai gali būti lėtinis ir ilgą laiką nepastebimas. Lėtinis kraujavimas gali atsirasti dėl šių būklių:
- Virškinamojo trakto pažeidimų – opų, hemoroidinių mazgų, gastrito, vėžio;
- Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimo, kurie sukelia gastritą ir išopėjimus;
- Menstruacijų – ypač, kai jų metu netenkama daug kraujo.
- Sumažėjusios ar nepakankamos raudonųjų kraujo kūnelių gamybos sukelta anemija. Šios anemijos atveju yra gaminamas nepakankamas kiekis ar funkciškai nevisaverčiai eritrocitai. Įvairios būklės gali sukelti šios rūšies anemiją:
- Pjautuvinė anemija – paveldima genetinė liga, kuria sergant eritrocitai įgauna pjautuvo formą, greitai suyra, todėl sutrinka deguonis transportas į audinius ir yra sukeliama audinių ir organų hipoksija. Be to, tokios patologinės formos eritrocitai gali įstrigti smulkiose kraujagyslėse ir sukelti skausmą;
- Geležies stokos anemija – išsivysto esant nepakankamam geležies kiekiui organizme. Geležis yra reikalinga hemoglobino gamybai kaulų čiulpuose. Hemoglobinas – pagrindinė eritrocitų sudedamoji, deguonį pernešanti medžiaga. Šios rūšies anemija gali atsirasti dėl: geležies stokos mityboje, ypač vaikams, paaugliams, veganams ir vegetarams; padidėjusio geležies sunaudojimo nėščiosioms ir maitinančioms moterims; dažno ir/ar didelio kiekio kraujo netekimo, dėl kraujavimo ar kraujo aukojimo; ypač aktyvaus sportavimo; virškinimo trakto ligų, tokių kaip Krono liga ar pooperacinių žarnų ligų, kai pašalinama dalis žarnyno; kai kurių vaistų, maisto, gėrimų, kurių sudėtyje yra daug kofeino, vartojimo.
- Vitaminų stokos anemija – išsivysto dėl vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumo. Šie du vitaminai yra svarbūs raudonųjų kraujo kūnelių gamybos procese. Įvairios klinikinės būklės gali sukelti šios rūšies anemiją: megaloblastinė anemija – vitamino B12 ir/ar folio rūgšties trūkumas; perniciozinė anemija – nepakankama vitamino B12 absorbcija žarnyne; vitaminų trūkumas mityboje dėl per mažo mėsos (vitamino B12) ar daržovių (folio rūgšties) vartojimo; kitos būklės, tokios kaip nėštumas, kai kurių vaistų vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, įvairios žarnyno ligos.
- Kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių patologijos. Šios rūšies anemija atsiranda, jei kaulų čiulpuose yra nepakankamas kiekis kamieninių eritrocitų ląstelių, jos yra nevisavertės ar, sergant onkologinėmis ligomis, pakeistos metastatinėmis ląstelėmis. Anemijos rūšys, atsirandančios dėl kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių sutrikimų yra: aplastinė anemija – esant žymiai sumažėjusiam kamieninių eritrocitų ląstelių skaičiui arba šių ląstelių kaulų čiulpuose iš viso nėra. Šios rūšies anemija gali būti paveldima arba atsirasti dėl kaulų čiulpų pažeidimų, vartojant įvairius vaistus, dėl radiacijos, infekcijos ar chemoterapijos poveikio; talasemija išsivysto, esant paveldimam hemoglobino alfa arba beta grandinių sintezės sutrikimui.
- Kitos patologinės būklės dažniausiai susijusios su hormonų, dalyvaujančių raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, sutrikimais. Šiuos sutrikimus sukelia kelios patologinės būklės: sunkus inkstų nepakankamumas; hipotiroidizmas; kitos lėtinės ligos, tokios kaip vėžys, įvairios infekcijos, vilkligė, diabetas, reumatoidinis artritas; vyresnis amžius.
- Raudonųjų kraujo kūnelių suardymo sukelta anemija. Kai raudonieji kraujo kūneliai yra nevisaverčiai, trapūs, neatsparūs kraujotakos sistemos stresinėms situacijoms, jie gali suirti ir sukelti hemolizinę anemiją. Ši būklė gali pasireikšti iš karto po gimimo ar išsivystyti vėliau. Kartais tikslios jos atsiradimo priežasties nustatyti neįmanoma, tačiau yra žinoma keletas būklių, kurios lemia šios rūšies anemijos pasireiškimą: paveldimos ligos, tokios kaip pjautuvinė anemija ar talasemija; įvairūs organizmo stresą keliantys faktoriai, tokie kaip infekcijos, narkotikai, gyvačių ar vorų nuodai, tam tikri maisto produktai; netinkama imuninės sistemos reakcija – naujagimių hemolizinė liga; padidėjusi blužnis gali įkalinti ir sunaikinti normalius eritrocitus prieš jiems patenkant į kraujotaką; įvairios kitos būklės, tokios kaip kraujagyslių šuntai, širdies vožtuvų protezai, navikai, sunkūs nudegimai, įvairių cheminių medžiagų poveikis, sunkiai kontroliuojama hipertenzija ir krešumo sutrikimai.
Simptomai
Anemijos simptomai gali būti skirtingi ir priklauso nuo anemijos tipo ir sukeliančios priežasties sunkumo. Dažnai specifiniai simptomai, atsirandantys dėl anemiją sukeliančios priežasties gali būti pastebėti anksčiau. Be to, žmogaus organizmas turi unikalią savybę – kompensuoti ankstyvosios anemijos sukeliamus simptomus, ypač, jei anemija yra nedidelio laipsnio ar išsivystė per ilgą laikotarpį. Daugumai anemijos rūšių būdingiausi simptomai yra šie:
- Greitai atsirandantis nuovargis;
- Neįprastai didelis širdies susitraukimų dažnis, ypač fizinės veiklos metu;
- Dusulys, galvos skausmas, ypač fizinės veiklos metu;
- Sunkumas susikoncentruoti;
- Galvos svaigimas;
- Blyški oda;
- Kojų mėšlungis;
- Nemiga;
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 m. Nr. 4