Vaikų odos mastocitozės diagnostikos ir gydymo gairės

Indrė Šaferienė

VUL SK filialas Vaikų ligoninė

Mastocitai yra imuninės sistemos ląstelės, gaminamos kaulų čiulpuose ir bręstančios įvairiuose kūno audiniuose. Gerai žinoma, kad mastocitai yra būtini alerginių reakcijų išsivystymui, tačiau, be alergenų, mastocitus stimuliuoti gali ir daugybė kitų veiksnių: anafilatoksinai (C3a ir C5a), tam tikri vaistai, fizikiniai veiksniai (spaudimas, trintis, temperatūros pokyčiai), elektromagnetinė spinduliuotė, stresas, taip pat citokinai ir neuropeptidai, virusai bei bakterijos (dėl angl. toll-like receptorių ekspresijos) ir kt. Įdomu, kad mastocitų mediatorių sekreciją reguliuoja ir cirkadinis ritmas [1].

 

Mastocitų patofiziologija

 

Stimuliuoti mastocitai išskiria daugybę bioaktyvių mediatorių (histaminą, triptazę, chimazę, karboksipeptidazę, leukotrienus, prostaglandiną D2, hepariną, naviko nekrozės faktorių alfa  (TNF– α) ir kitus citokinus), reguliuojančių skirtingus signalo perdavimo ir sekrecinius mechanizmus, t. y. įvyksta organizmo gynybinė uždegiminė reakcija. Kiekvienas mediatorius lemia specifinius klinikinius simptomus (kraujospūdžio kritimą, galvos skausmus, nuovargį, veido raudonį (angl. flushing), bronchokonstrikciją, t. y. dalyvauja ne tik alerginių ligų, astmos ar mastocitozės, bet ir atopinio dermatito, psoriazės, lėtinio nuovargio sindromo, fibromialgijos sindromo, vainikinių arterijų ligos ir nutukimo, taip pat autizmo spektro ligų patogenezėje [1].

Mastocitų vystymasis priklauso nuo kamieninių ląstelių veiksnio (angl. stem cell factor, SCF) ir jo receptoriaus KIT, kuris būtinas normaliam mastocitų vystymuisi ir augimui. Įvykus mutacijai, prasideda kloninė mastocitų proliferacija, sutrikdomas augimas, diferenciacija, aktyvacija ir apoptozė.

 

Mastocitozė – kloninė mastocitų proliferacija

Mastocitozė – reta ligų grupė, kuriai būdinga perteklinė mastocitų proliferacija ir akumuliacija vienoje ar daugiau organų sistemų. Priskiriama atskirai mieloidinių neoplazmų kategorijai [1, 2]. KIT mutacijos yra vienas pagrindinių veiksnių tiek odos mastocitozės, tiek ir sisteminės mastocitozės patogenezėje, todėl dažnai tiriamos siekiant diagnozuoti sisteminę mastocitozę. Beveik visi tirti mastocitozės atvejai buvo sukelti spontaninių mutacijų, šeiminis paveldimumas autosominiu dominantiniu būdu aprašomas itin retai. Visgi koreliacijos tarp mutacijos tipo ir ligos prognozės šiuo metu dar nerasta [3, 4, 5]. Įdomu, kad daugumoje odos biopsijų KIT D816V nerandama, tai leidžia manyti, kad mastocitų pirmtakų yra ne tik kaulų čiulpuose. Manoma, kad mastocitų proliferaciją taip pat skatina tokios molekulės kaip NGF (angl. Nerve Growth Factor), RANTES (angl. regulated on activation,normal T cell expressed and secreted, CCL5), ar net KTH (kortikotropinis hormonas), stimuliuojantys plaukų folikulų mezenchimoje esančias kamienines ląsteles [1, 6]

Kliniškai mastocitozė skirstoma į du pagrindinius tipus: odos mastocitozė (OM) – pažeidimas izoliuotas tik odoje, ir sisteminė mastocitozė (SM) – patologinės mastocitų sankaupos išplinta ir pažeidžiami kaulų čiulpai arba kiti ekstrakutaniniai organai [1, 2].

Vaikams mastocitozė dažniausiai (~ 80 proc. atvejų) pasireiškia jau per pirmuosius penkerius gyvenimo metus. Atsiranda izoliuotas odos pažeidimas, kuris spontaniškai išnyksta prasidėjus paauglystei [7, 8]. Priešingai nei vaikams, suaugusiesiems daugiausiai diagnozuojama sisteminė ligos išraiška, o izoliuota odos forma sudaro mažiau nei 5 proc. atvejų [7].

Atnaujinta 2016 metų mastocitozės klasifikacija Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO), [10–14]

Odos mastocitozė (OM):

  • Makulopapulinė OM (įskaitant urticaria pigmentosa):

–          Monomorfinė (dažniausiai suaugusiesiems)

–          Polimorfinė (dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams, paprastai išnyksta paauglystėje)

–          Plokštelinė

–          Mazginė

  • Difuzinė OM
  • Odos mastocitoma (iki 3 bėrimų)

Sisteminė mastocitozė (SM):

  • Indolentinė (neagresyvi) SM
  • Rusenanti (angl. smoldering) (SSM),
  • SM susijusi su klonine hematologine ne mastocitų linijos liga
  • Agresyvi SM
  • Mastocitinė leukemija

 

 

Solidiniai mastocitų navikai:

  • Mastocitinių ląstelių sarkoma

 

Mastocitozės klinikiniai požymiai pateikiami 2 lentelėje [1, 15, 16]

2 lentelė. Odos ir sisteminės mastocitozės požymiai

Pažeista organų sistema

Simptomai sukelti mediatorių atsipalaidavimo

Simptomai sukelti organų infiltracijos

Oda

raudonis, niežėjimas

niežėjimas, plokštelės, papulės, mazgeliai, pūslelės ir pūslės, telangiektazijos

Virškinimo sistema

lėtinis pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, hipotenzija,

gastroduodeninės opos, steatorėja, malabsorbcija

padidėjęs transaminazių kiekis, portinė hipertenzija, ascitas

Kaulų ir raumenų sistema

kaulų skausmas (ypač ilgųjų), osteoporozė, osteopenija, patologiniai lūžiai

kaulų skausmas, deformacijos, lūžiai

Širdies ir kraujagyslių sistema

galimi vazodilatacijos, tachikardijos, hipotenzijos epizodai, vaikams – cianozė

 

Hematologinė sistema

 

limfadenopatija, splenomegalija, anemija, trombocitopenija, eozinofilija, mielodisplastiniai pokyčiai, fibrozė

Neurologiniai simptomai, psichikos pakitimai

vaikams: agresyvus elgesys

suaugusiesiems: nerimas, depresija, galvos skausmas, nuotaikų kaita, koncentracijos stoka, hipersomnija

 

 

Mastocitozės diagnostikos algoritmas [1, 15–17, 20, 22]

  1. Anamnezė (ligos pradžia, trukmė, priežastys, su mediatoriais susiję simptomai ar anafilaksija).
  2. Odos apžiūra. Darier simptomas – tipinis odos mastocitozės klinikinis požymis: patrynus bėrimą susidaro pūkšlė, matoma bėrimo ir aplinkinė eritema. Svarbu žinoti, kad Darier testas makulopapulinės ar odos mastocitomos atveju gali sukelti gausų mastocitų mediatorių atsipalaidavimą ir staigią anafilaksijos reakciją, todėl turi būti atliekamas tik gydymo įstaigoje. Pažymėtina, kad monomorfine makulopapuline odos mastocitozės forma sergantiems vaikams dažnesnė ligos progresavimo į sisteminę mastocitozę rizika [18, 19].
  3. Odos biopsija (jei klinikiniai simptomai abejotini ir/ ar yra išplitimo požymių). Priešingai nei suaugusiesiems, vaikams odos biopsijos atlikti dažniausiai nerekomenduojama [20, 21]. Manoma, kad pediatrinė odos mastocitozė daugumai vaikų regresuoja iki paauglystės [22]. Visgi iki šiol nėra atlikta sistematizuotų klinikinių tyrimų tam įrodyti.
  4. Periferinio kraujo tyrimai.
  5. Kepenų ir inkstų funkcijos biocheminiai tyrimai.
  6. Pilvo organų sonoskopija, organomegalijos vertinimas (kepenų, blužnies, limfmazgių).
  7. Serumo triptazės tyrimas (itin svarbus diagnostiškai, koreliuoja su mastocitų proliferacijos laipsniu). Serumo triptazė – vienas dažniausiai naudojamų sisteminės mastocitozės diagnostikos žymenų, bet nėra specifinis mastocitozės žymuo, taip pat aptinkamas sergant ūmine mieloidine leukemija, lėtine mieloidine leukemija ar mielodisplastiniu sindromu. Jei vaiko, sergančio odos mastocitoze, serumo triptazė > 100 ng/ml (arba, palyginti su pradine, paciento triptazės koncentracija padidėja > 20 procentų, ir yra kliniškai reikšmingų ekstrakutaninių simptomų, periferinio kraujo pokyčių, organomegalija (kepenų, blužnies, limfmazgių), įtariant sisteminę mastocitozę atliekamas tyrimas dėl sisteminės mastocitozės (kaulų čiulpų biopsija, KIT mutacija, kt).

Padidėjusi triptazės koncentracija vaikų amžiaus odos mastocitozės atveju koreliuoja su didesne sisteminės mastocitozės rizika suaugus, todėl visiems vaikams, kuriems yra odos mastocitozės bėrimų, būtina nustatyti pradinę triptazės koncentraciją kraujo serume [22].

 

 

3 lentelė. Potencialiai mastocitų aktyvaciją skatinantys veiksniai

Gyvatės, medūzos, plėviasparniai vabzdžiai

Vaistai:

  • narkotiniai analgetikai (pvz., kodeinas, morfinas)
  • radiokontrastinės medžiagos
  • nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
  • raumenų relaksantai
  • kai kurie antibiotikai (pvz., vankomicinas)

Staigūs temperatūros pokyčiai: šaltis/ karštis

Mechaninė trintis: masažai, spaudimas, trynimai

Invazinės procedūros (pvz., operacijos, biopsijos, endoskopijos)

Kita: alkoholis, emocinis stresas, intensyvus sportas, aštrus maistas, infekcijos (bakterinės, parazitinės, virusinės), karščiavimas

 

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas. Dermatologijos aktualijos“ 2019 Nr. 4

 

Nuotraukoje – gyd. I. Šaferienė