Įvairūs simptomai, pradedant viduriavimu, pykinimu, karščiavimu, kraujospūdžio sumažėjimu, svorio netekimu ir t. t., gali būti rimti žarnų uždegiminių ligų pranašai. Laiku nesuskubus pas specialistus ir nepradėjus gydymo, galimi labai rimti sveikatos sutrikimai. Iš kitų uždegiminių žarnų ligų pirmiausia norėtųsi išskirti opinį kolitą ir Krono ligą. Apie tai, kuo šios patologijos pasižymi, kokie naujausi jų gydymo metodai bei praktiniai patarimai gydytojams – kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovu prof. dr. Jonu Valantinu.
Kaip apibrėžtumėte opinio kolito ir Krono ligos problematiką? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti gastroenterologams, gydantiems minėtomis ligomis sergančius pacientus?
Opinis kolitas ir Krono liga yra sunkios patologijos. Dažniausiai jos išlieka visam laikui. Susirgęs viena ar kita minima liga žmogus turi gydytis visą gyvenimą. Šios uždegiminės žarnų ligos dažnai užklumpa jaunus žmones. Vadinamasis antrasis sergamumo opiniu kolitu pikas pasireiškia vyresniame amžiuje. Paprastai Krono liga dažniausiai išsivysto taip pat gana jauno amžiaus žmonėms ir būna sunkių formų.
Opinis kolitas – tai lėtinis storosios žarnos uždegimas, sukeliantis paviršines gleivinės opas. Paprastai liga pažeidžia tik tiesiąją žarną, tačiau gali sukelti ir ekstraintestinių požymių – pakitimų šalia žarnos, sąnarių, akių, odos pažeidimų bei pirminį sklerozuojantį cholangitą, t. y. kepenų pažeidimą.
Krono liga pasireiškia uždegimu, kuris pažeidžia paviršinius ir giliuosius žarnos sienelės sluoksnius, gali sukelti kitų komplikacijų. Ekstraintestinių pažeidimų pasitaiko rečiau, bet Krono liga sukelia žarnos susiaurėjimus arba fistules. Neretai tokie ligoniai pasmerkti chirurginiam gydymui. Kai kurie tyrėjai sako, kad, laiku nepradėjus gydytis, per 30 metų visi Krono liga sergantys pacientai anksčiau ar vėliau turi būti operuojami. Taigi svarbiausia – šias ligas laiku diagnozuoti ir kuo greičiau pradėti gydyti. Pagrindinis tikslas – pasiekti ligos remisiją ir išvengti paūmėjimų bei bet kokių komplikacijų. Tai padaryti nėra lengva. Juk ligoniai – dažniausiai jauni žmonės (neretai gastroenterologams siunčiami paaugliai, pacientai nuo 18 metų jau iš vaikų ligoninės pradėti gydymą biologine terapija,). Dabartinės kartos jaunimas ne visuomet linkęs rimtai vertinti savo sveikatą, dažnai jauni ligoniai, pasijutę geriau, nutraukia paskirtą gydymą, nevartoja vaistų ir liga vėl paūmėja, padidėja komplikacijų rizika. Kita pacientų grupė – moterys, kurioms reikia gimdyti vaikus, todėl neretai jos būna priverstos kai kuriuos vaistus nutraukti, kad ir laikinai, po gimdymo maitindamos kūdikį, todėl liga gali vėl paūmėti. Tad būtent tokios šių ligų aktualijos…
Kiek šios ligos yra paplitusios?
Tikslios statistikos Lietuvoje nėra, todėl opinio kolito bei Krono ligos epidemiologinė situacija nėra žinoma. Tačiau pagal apsilankančių ligonių skaičių galima daryti išvadą, kad tai nėra retos ligos.
Kokios šių ligų priežastys? Ar jau tiksliai žinomi jų sukėlėjai?
Iš tiesų kol kas nėra tiksliai žinoma, kas sukelia šias ligas. Tačiau yra numanoma genetinė predispozicija, t. y. galimi tam tikri įgimti faktoriai, dėl kurių didėja rizika susirgti šiomis ligomis. Be abejo, jų išsivystymui daro įtaką ir aplinkos veiksniai. Dabar ypač padaugėjo Krono ligos atvejų ir mes manome, kad tai susiję su vakarietišku gyvenimo būdu, vakarietiška mityba, nes anksčiau, prieš keletą dešimtmečių, Krono ligos nediagnozuodavome metų metais. O dabar, ko gero, tokių ligonių skaičiai susilygino su sergančiųjų opiniu kolitu mastais. Taigi manome, kad šių ligų priežastys gali būti įvairios: rūkymas (ypač Krono ligos), greitasis maistas, įvairių bakterijų perteklius arba stygius, perteklinė asmens higiena. Dėl to žmogaus imuninė sistema darosi neatspari sukėlėjams. Todėl ir gydomos šios ligos pirmiausia imunomoduliatoriais, vėliau – sunkėjant ligai – rimtesniais vaistais.
Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 1.
Nuotraukoje – prof. dr. Jonas Valantinas