Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra plačiai visame pasaulyje paplitęs virškinimo sutrikimas, pasireiškiantis nuo 3 proc. iki 33 proc. populiacijos (1 lentelė). GERL yra dažna liga, o jos paplitimas bendrojoje populiacijoje pastaruoju metu didėja, ypač gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Maždaug pusė visų suaugusiųjų kada nors gyvenime yra jautę refliukso sukeltus simptomus. Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas vis didesnis streso ir GERL ryšys: ūminis ir lėtinis stresas ūmina su šia liga susijusius simptomus. Daugelis sutrikimų atsiranda dėl streso, ypač jei stresas sunkus ir ilgalaikis. Laiku negydant GERL, gali pasireikšti rimtų sveikatos komplikacijų, tokių kaip stemplės adenokarcinoma, Bareto stemplės vystymasis (ikivėžinė liga), tai, žinoma, lemia dideles medicinos išlaidas ligai diagnozuoti, gydyti ir valdyti.
Gastroezofaginio refliukso liga
Gastroezofaginis refliuksas – tai natūralus fiziologinis procesas, kurio metu rūgštus skrandžio turinys grįžta atgal į stemplę. Ši fiziologinė būklė nebūtinai sukelia nemalonius simptomus, tačiau jei atsiranda simptomų, tuomet pasireiškia gastroezofaginio refliukso liga. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – tai yra lėtinė virškinimo trakto liga, kuria sergant rūgštus skrandžio turinys pažeidžia stemplės gleivinę ir sukelia nemalonius, gyvenimo kokybę bloginančius simptomus. Abi lytys yra vienodai linkusios sirgti šia liga, o sergamumas didėja su amžiumi.
GERL atsiranda dėl daugybinių predisponuojančių viršutinio virškinimo trakto motorikos sutrikimo veiksnių, dėl to padidėja refliuksas ir sumažėja gleivinės atsparumas skrandžio turiniui. Veiksniai, lemiantys GERL išsivystymą: sumažėjęs apatinio stemplės rauko tonusas arba rauko silpnumas, dažnas trumpalaikis apatinio stemplės rauko atsipalaidavimas, padidėjęs stemplės jautrumas, sumažėjęs stemplės gleivinės jautrumas skrandžio turiniui, neefektyvus stemplės judrumas, netaisyklingas maisto turinio slinkimas, blogas atsakas į dažną, greitą maisto rijimą, stemplės diafragmos išvarža. Dėl vieno ar kelių iš šių mechanizmų pasireiškimo rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę ir sukelia simptomus, kurių negydant gali pasireikšti sunkesnių komplikacijų. Kai kuriems pacientams, sergantiems gastroezofaginio refliukso liga, dažnas ir sunkus refliuksas gali sukelti refliuksinį ezofagitą.
GERL rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, per didelis kūno masės indeksas (KMI), rūkymas, nerimas, stresas, depresija, mažas fizinis aktyvumas. GERL gali pasireikšti kaip neerozinė refliukso liga – kai tipiški GERL simptomai pasireiškia nesant endoskopijos metu matomo gleivinės pažeidimo, arba kaip erozinis ezofagitas – kai pacientams atliekant endoskopijos tyrimą matoma histopatologinių stemplės gleivinės pokyčių.
1 lentelė. GERL paplitimas pasaulyje
|
18–28 proc. |
Šiaurės Amerika |
|
9–26 proc. |
Europa |
|
3–8 proc. |
Rytų Azija |
|
9–33 proc. |
Viduriniai Rytai |
|
12 proc. |
Australija |
|
23 proc. |
Pietų Amerika |
Streso poveikis
Stresas – tai bet koks nemalonus emocinis išgyvenimas, kartu su juo pasireiškia įvairūs biocheminiai, fiziologiniai ir elgesio pokyčiai. Distresas, dar kitaip žinomas kaip neigiamas stresas, daro neigiamą, žalingą poveikį sveikatai, turi įtakos imuninei, širdies ir kraujagyslių, centrinei nervų ir neuroendokrininei sistemoms. Streso poveikis mitybai ir virškinimo traktui yra reikšmingas, nes stresas gali sutrikdyti virškinimo trakto motoriką, padidinti visceralinį dirglumą, pakeisti įvairių virškinimo trakto sekretuojamų medžiagų kiekį ir sekrecijos greitį, keisti žarnyno barjero pralaidumą, pabloginti virškinimo trakto audinių aprūpinimą krauju, padidinti žarnyno bakterijų skaičių. Klinikiniai tyrimai rodo tiesioginį streso poveikį dirgliosios žarnos sindromui, žarnyno uždegimui, pepsinių opų atsiradimui, GERL.
Ūminis stresas ūmina GERL simptomus, keičia skausmo suvokimo slenkstį. Tyrimais įrodyta, kad stresas neigiamai veikia normalią virškinimo trakto funkciją, turi įtakos absorbcijai, žarnyno pralaidumui, gleivių ir skrandžio rūgšties sekrecijai, jonų kanalų funkcijai. Stresas didina virškinimo trakto reakciją į uždegimą ir gali suaktyvinti buvusį uždegimą, pagreitinti jau vykstantį uždegiminį procesą. Dėl streso išskiriami mediatoriai didina ląstelių pralaidumą ir T limfocitų susitelkimą, o jų agregacija lemia uždegiminių žymenų susidarymą – tai galiausiai sukelia uždegimines ligas.
Stresas gali daryti įtaką apetitui veikdamas per N-metil-D-aspartato glutamato receptorius, smegenyse esančią limbinės sistemos dalį – migdolą, todėl streso mažinimas persivalgant prisideda prie didėjančios nutukimo problemos. Stresą patiriantys asmenys dažniau skundžiasi su GERL susijusiais simptomais. Daugiau nei du trečdaliai GERL sergančių pacientų teigia, kad patiriant stresą jų jaučiami ligos simptomai sustiprėja. Kaip ir kitos sveikatos problemos, GERL gali taip pat sukelti stresą, ir priešingai – stresas gali lemti GERL. Stresas sumažina apatinio stemplės rauko tonusą, sukelia pakartotinį ezofagitą padidindamas stemplės gleivinės pralaidumą, dėl to paūmėja GERL simptomai (1 pav.). Japonų atliktame tyrime buvo apklausti 12 653 pacientai, sergantys GERL, nustatyta, kad nuolatinis stresas buvo dažniausias gyvenimo veiksnys (45,6 proc. pacientų), susijęs su GERL simptomais.
Platesnė informacija prisegtame Priede
SAM iliustracija