LSMU Gastroenterologijos klinika
Dispepsija yra labai dažnas sindromas, išsivystantis kas penktam bet kurio amžiaus asmeniui,
kliniškai pasireiškiantis viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmu bei diskomforto
jausmu, kuris apimą ankstyvą sotumo jausmą, pykinimą, pūtimą, nevirškinimo pojūtį. Daugiau nei
40 proc. dispepsija besiskundžiančių asmenų kreipiasi konsultacijos į šeimos gydytojus, o vėliau
dažnai tiriami ir specialistų.
Diagnostika
Visus dispepsija besiskundžiančius pacientus galima suskirstyti į tris grupes: 1. pacientai, kuriems
neatlikti tyrimai dispepsijos priežasčiai patikslinti, t. y. asmenys su neištirtos dispepsijos sindromu.
2. Asmenys, kuriems nustatyta tiksli dispepsijos simptomų priežastis. Dažniausios dispepsijos
priežastys yra Helicobacter pylori infekcija, opaligė, GERL, skrandžio vėžys ir kt. (1 lentelė).
Šiems pacientams skiriamas pagrindinės ligos, sukėlusios dispepsijos simptomus, gydymas. 3.
Pacientai, kuriems atlikus tyrimus nerandama simptomų priežasties. Jiems diagnozuojama funkcinė
dispepsija. Funkcinė dispepsija yra diagnozuojama 75 proc. pacientų, besikreipiančių dėl neištirtos
dispepsijos sindromo.
1 lentelė. Dispepsijos priežastys [7]
Funkcinė dispepsija
Organinių ar biocheminių sutrikimų sukelta dispepsija:
Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa
GERL
Skrandžio ar stemplės vėžys
H. pylori
Lėtinis pankreatitas
Kasos vėžys, kiti pilvo organų navikai
Gastroparezė
Vaistai (NVNU, antibiotikai, kalio preparatai, teofilinas, digoksinas, geležies preparatai,
gliukokortikoidai ir kt.)
Išeminė pilvo kraujagyslių liga (viršutinės mezenterinės arterijos sindromas, celiakinio kamieno
sindromas)
Hepatoceliulinė karcinoma
Sisteminės ligos ( diabetas, skydliaukės ir prieskydinių liaukų ligos, jungiamojo audinio ligos)
Metoboliniai sutrikimai (hiperkalemija, hiperkalcemija, uremija)
Virškinimo kanalo parazitai (giardia, strongyloides)
Skrandžio infiltracinės ligos (Krono liga, sarkoidozė)
Dispepsija yra labai dažnas sindromas, todėl net ir labai didelės gerovės šalyse atlikti daugelį
sudėtingų tyrimų visiems dispepsijos varginamiems pacientams yra per brangu ir neveiksminga.
Todėl ieškant palankiausio kainos ir naudos santykio pirmiausia pasirenkama tirti pacientus,
kuriems yra didžiausia organinės ligos rizika. Paciento amžius yra vienas svarbiausių kriterijų, nes,
didėjant amžiui, didėja ir onkologinių ligų bei daugelio kitų organinių ligų rizika. Mūsų siūlomas
Lietuvoje naudoti ribinis 45 metų amžius yra pasirinktas atsižvelgiant į Mastrichto III Europos
sutarimo gaires. [14]. Toks amžius, mūsų nuomone, yra pakankamai saugus, atsižvelgiant į vis dar
nemažą skrandžio vėžio paplitimą Lietuvoje (1 pav.).
Ištyrimo taktika
Visiems pacientams su dispepsija daugiau kaip 45 metų amžiaus atliekami įprastiniai
laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, CRB, ENG, šlapimo tyrimas, išmatų tyrimas.
Endoskopija (gastroskopija) yra pirmo pasirinkimo instrumentinis tyrimas. Endoskopijos metu
būtina paimti gleivinės mėginius histologiniam ištyrimui dėl H. pylori infekcijos. Jei pacientas nėra
naudojęs PSI, pakankamai tikslus yra ir CLO (ureazės) testas. Esant kasos ar tulžies ir latakų ligų
įtarimui taip pat reikia atlikti pilvo echoskopiją ir išsamesnius biocheminius kraujo tyrimus (kepenų
fermentai, lipazė, amilazė). Endoskopijos metu nustačius H. pylori, būtina skirti gydymą šiai
infekcijai išnaikinti (1 pav.) [8, 9].
Jaunesniems nei 45 metai pacientams šie tyrimai atliekami tik tada, jei yra ir pavojaus simptomų
(2 lentelė). Kitais atvejais atliekamas neinvazinis Helicobacter pylori testas. Jei diagnozuojama H.
pylori infekcija, skiriamas gydymas jai išnaikinti. Kai H. pylori testas neigiamas, skiriama PSI –
pacientai gydomi kaip sergantys funkcine dispepsija (1 pav.) [8].
2 lentelė. Pavojaus simptomai, esant dispepsijai [6]
Amžius > 45 m., pirmą kartą pasireiškus dispepsijai
Svorio kritimas
Nepaaiškinama geležies stokos ar kita anemija
Kraujavimo ir virškinimo kanalo požymiai
Disfagija
Odinofagija
Besikartojantis vėmimas
Limfadenopatija ar čiuopiamas pilvo tumoras
Viršutinės virškinimo kanalo dalies navikas tarp šeimos narių
3 lentelė. Protono siurblių inhibitoriai (PSI) ir jų dozavimas gydant funkcinę dispepsiją (visi
skiriami 1k/d., ryte prieš valgį) [10]
Vaistas Dozė
Omeprazolis 20–40 mg
Lansoprazolis 15–30mg
Pantoprazolas 20–40 mg
Esomeprazolis 20–40 mg
Rabeprazolis 20 mg
Dekslanzoprazolas 30–60 mg
Funkcinė dispepsija:
Nors išsamūs tyrimai siekiant patikslinti dispepsijos priežastį ir nėra atliekami jauniems
pacientams be pavojaus simptomų, funkcinė dispepsija ir šiais laikais lieka atmetimo diagnoze, kai
nerandama struktūrinės patologijos, galinčios paaiškinti simptomų kilmę. Funkcinė dispepsija
apibrėžiama remiantis Romos IV kriterijais: viršutinės pilvo dalies pilnumo jausmas po valgio,
ankstyvas sotumo jausmas, epigastriumo skausmo ir deginimo pojūtis, varginantis bent vieną ar
kelis kartus per savaitę [5]. Atsižvelgiant į vyraujančius simptomus išskiriami du pagrindiniai
funkcinės dispepsijos tipai: 1. epigastriumo skausmo sindromas (ESS). 2. Postprandinio
diskomforto sindromas (PDS). Epigastriumo skausmo sindromui būdingas viršutinės vidurinės
pilvo dalies (duobutės) skausmas ar deginimas, galintis atsirasti tiek pavalgius, tiek alkio metu.
Šiam sindromui nebūdingas stiprus priepuolinis skausmas, todėl jį būtina atskirti nuo biliarinės
kolikos ar kitų priepuolinių skausmų. Pilvo pūtimas, pykinimas bei atsirūgimai taip pat gali būti,
tačiau jie kaip ir rėmuo, nėra specifiški dispepsijai. Postprandinio diskomforto sindromui būdingas
ankstyvo sotumo pojūtis, neleidžiantis pabaigti įprastinės maisto porcijos, taip pat pilnumo pojūtis
epigastriume, suvalgius įprastą kiekį maisto. Šie simptomai turėtų varginti bent keletą kartų per
savaitę. Rėmuo nėra dispepsijos simptomas, o yra labai specifiškas GERL, tačiau šios dvi ligos
dažnai gali būti kartu. Pilvo pūtimas bei diskomfortas, palengvėjantis pasišalinus dujoms ar
pasituštinus, irgi nėra dispepsijos simptomai, bet labiau būdingi dirgliosios žarnos sindromui [3].
Gydymas
H. pylori:
Infekcijos ištyrimas būtinas visiems pacientams, kuriems atliekama endoskopija dėl dispepsijos
(1 pav.). Jei testas teigiamas, skiriama H. pylori eradikacija. Jaunesniems nei 45 metai pacientams
be pavojaus simptomų, kai endoskopija nėra būtina, visada atliekamas neinvazinis H. pylori testas,
jei jis teigiamas, skiriamas šios infekcijos gydymas. Pirmo pasirinkimo metodas turėtų būti šlapalo
kvėpavimo mėginys, tačiau pakankamai tikslūs yra ir išmatų H. pylori antigeno tyrimas bei
antikūnų prieš H. pylori tyrimas kraujyje [4] (1 pav.).
Skrandžio rūgštingumo mažinimas:
Protono siurblių inhibitoriai (PSI) yra veiksmingiausi šio mechanizmo vaistai. Jie
rekomenduojami visiems pacientams, jei simptomai persistuoja po H. pylori eradikacijos, taip pat
tiems pacientams, kurie nėra infekuoti H. pylori (3 lentelė). Anksčiau manyta, kad PSI
veiksmingesni, gydant ESS nei PDS, tačiau Cochrane grupės atlikta metaanalizė parodė, kad PSI
veiksmingi ir yra pirmo pasirinkimo vaistai visais FD atvejais. NICE nerekomenduoja skirti PSI
ilgiau nei 8 sav. Daugumai pacientų gali būti rekomenduojamas gydymas „pagal poreikį“ [1, 8, 10].
Plačiau skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2019 m. Nr. 1