Grinvydas Butrimas,
Gyd. onkologas chemoterapeutas, dermatovenerologas,
LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinika
Šiandien mažai kas ginčija, kad melanomai išsivystyti didžiausią reikšmę turi tiek natūralių, t. y. saulės, tiek dirbtinių ultravioletinių (UV) spindulių ilgalaikis ir intensyvus poveikis odai. Nors vaikystėje melanoma susergama labai retai, tačiau oda turi atmintį ir saulės poveikis yra kaupiamas. Tyrimų duomenys liudija: net apie 80 proc. saulės ultravioletinio spektro sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20–30 metų. Todėl didžiausias sergamumas 40–60 metų amžiaus grupėje. Stiprūs nudegimai ir pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, padidina riziką susirgti odos melanoma.
Melanoma. Kas tai?
Melanoma – pati agresyviausia odos vėžio forma. Šis susirgimas vystosi iš pigmentą gaminančių ląstelių melanocitų. Melanomą diagnozavus per vėlai, didelė tikimybė sulaukti blogos prognozės. Melanoma odos piktybinių navikų struktūroje užima iki 5 proc., tačiau nuo jos miršta daugiau kaip du trečdaliai odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Dažniausiai melanoma pasireiškia odoje, kur kiekvienas iš mūsų galime pastebėti atsiradusius pakitimus. Reti atvejai, kai melanoma atsiranda akies dugne, žarnyne ar kitame organe. Pradžioje ji nekelia diskomforto, todėl nesukelia nerimo, nepriverčia kreiptis į gydytoją. Svarbu, kad melanoma būtų diagnozuojama kiek įmanoma anksčiau, tuomet ir gydymas, ir tolesnė prognozė ženkliai geresni.
PSO duomenimis, pasaulyje diagnozuojama apie 160 tūkst. naujų melanomos atvejų per metus, apie 60 tūkst. žmonių nuo jos miršta. Per pastarąjį dešimtmetį sergamumas šia liga Lietuvoje padvigubėjo, kasmet nustatoma apie 300 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų moterims, vienas trečdalis vyrams. Odos melanoma serga įvairaus amžiaus žmonės, o vidutinis Lietuvoje sergančiųjų odos melanoma amžius – 55 metai. Nedaug melanomos atvejų nustatoma ir paauglystės amžiuje bei tarp dvidešimtmečių. Dažniausiai suserga 40–60 m. žmonės. Nustatyta, kad asmenims, kurių artimi giminaičiai yra sirgę melanoma, yra didesnė tikimybė kada nors patiems susirgti šia liga. Kasmetis sergamumo melanoma prieaugis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų siekia 6 proc. Lietuvoje sergamumas per pastaruosius du dešimtmečius išaugo bemaž tris kartus. Vyrams melanoma dažniausiai pasireiškia viršutinėje kūno dalyje (tarp pečių ir klubų), galvos arba kaklo srityje. Moterims ši vėžio rūšis dažniausiai išsivysto ant rankų ir kojų.
Gydymas
Šiandien melanomos gydymas yra smarkiai pažengęs į priekį. Net ir metastazavusią melanomą galima gydyti ir kontroliuoti. Tam pasitelkiama taikinių terapija ar imunoterapija. Vienas šios ligos ypatumas – melanoma yra ganėtinai atspari spinduliniam gydymui bei chemoterapijai. Palyginti su kitais piktybiniais navikais, laiku nediagnozuotos melanomos baigtis neretai būna letalinė. Iki taikinių terapijos ir imunoterapijos atsiradimo, sergant išplitusia melanoma, išgyvenamumas vidutiniškai siekdavo tik 6–9 mėnesius, o 5 metus išgyvendavo mažiau nei 10 proc. pacientų. Taikant naujausią gydymą imunoterapija, penkerius metus išgyvena net keturis kartus daugiau pacientų.
Nauja melanomos gydymo epocha prasidėjo atsiradus taikinių terapijai ir imunoterapijai. Taikinių terapijos vaistai metastazinei melanomai gydyti pasaulyje pradėti taikyti 2011 m. 2015 metais BRAF inhibitoriai pradėti kompensuoti Lietuvos pacientams. Melanomos gydymas tapo dar veiksmingesnis, pradėjus naudoti taikinių terapijos vaistų derinius su imunoterapija. Pacientai, sergantys išplitusia melanoma, tiriami dėl BRAF V600 mutacijos. Paimama audinio iš pirminio naviko ar metastazės. Nustačius mutaciją, skiriamas gydymas BRAF ir MEK inhibitoriais. Apie 50 proc. odos melanomos atvejų yra nustatoma BRAF geno mutacija. Šie pacientai priklauso palankesnei grupei, nes jiems galima skirti gydymą taikinių terapija ir imunoterapija. Pacientams, kuriems nenustatoma šios genų mutacijos, galimas gydymas tik imunoterapija. Imunoterapijos metu paciento imuninė sistema yra skatinama kovoti su piktybinėmis ląstelėmis, jas atpažinti ir sunaikinti. O chemoterapijos metu paveikiamos viso organizmo ląstelės (sveikosios mažiau, piktybinės daugiau, nes labiau linkusios įsisavinti gydomuosius preparatus), todėl imunoterapija mažiau toksiškas, lengviau toleruojamas gydymo būdas, sukelia kur kas mažiau nepageidaujamų reiškinių.
Šiuo metu Lietuvoje jau kompensuojama taikinių terapija ir imunoterapija metastazinei melanomai gydyti. Vyksta diskusijos dėl imunoterapijos skyrimo pooperaciniam melanomos gydymui bei ankstyvesnėms ligos stadijoms, ypač III stadijos melanomai. Siekdami pagerinti pacientų išgyvenamumą, mokslininkai atlieka klinikinius tyrimus, ieško naujų gydymo galimybių – imunoterapijos ir taikinių terapijos derinių.
Aktualiausi faktai apie melanomą
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 5.