Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas niežulys, makulopapulinis bėrimas, paraudimas, edema, erozijos, pleiskanojimas, šlapiavimas, šašai ir lichenifikacija [1]. Bėrimų pobūdis ir vieta priklauso nuo paciento amžiaus ir ligos trukmės. Pavyzdžiui, kūdikiams ir vaikams pažeidimas dažniausiai atsiranda ant veido, kaklo ir tiesiamųjų rankų bei kojų paviršių odos [1]. Esant ūminei ligos eigai, dominuoja makulopapulinis bėrimas, paraudimas, šlapiavimas, o lėtinei – odos sausumas, pleiskanojimas, lichenifikacija. Pagrindinis šios ligos simptomas yra niežulys [1]. Jis blogina gyvenimo kokybę tiek pacientui, tiek jo šeimos nariams. Dar vienas itin svarbus klinikinis požymis yra sausa oda [2]. Šiame straipsnyje apžvelgiami vaikų atopinį dermatitą sukeliantys ir skatinantys veiksniai, gydymo principai.
Atopinis dermatitas dažnai pasireiškia šeimose, kuriose yra kitomis atopinėmis ligomis sergančių asmenų [1, 2]. Ši liga neretai yra pirmasis žingsnis kitų atopinių ligų (alerginio rinokonjunktyvito, alerginės astmos, maisto alergijos) vystymosi link [1, 2]. Dažniausiai atopinis dermatitas prasideda anksti kūdikystėje, maždaug 3–6 mėn. amžiuje, diagnozuojamas apie 20 proc. vaikų [2], ir išnyksta suaugus.
Atopinio dermatito priežastys ir išsivystymo mechanizmai nėra visiškai aiškūs. Svarbią reikšmę šios ligos išsivystymui turi genetinė predispozicija, imuninės sistemos atsakas (didėja 2 populiacijos T limfocitų pagalbininkų (Th2), kurie inicijuoja imunoglobulino (Ig) E produkciją, kiekis, Th22 ir Th17 aktyvumas ir jų išskiriamų citokinų kiekis), odos apsauginė funkcija (sutrikęs lipidų metabolizmas, filagrino ir proteazių inhibitorių gamyba) [1–3]. Šiuo metu skiriamos dvi atopinio dermatito formos – susijusi su IgE ir nesusijusi su IgE [2]. Pacientams, kurie serga su IgE susijusiu atopiniu dermatitu, nustatomas padidėjęs bendras ar specifinio Ig E kiekis serume, būna teigiami odos dūrio mėginiai [1, 2].
Atopinio dermatito priežastys ir skatinantys veiksniai
Gydant atopinį dermatitą labai svarbu nustatyti individualų bėrimą skatinantį veiksnį [2]. Vengiant šio veiksnio galima pasiekti ilgesnę remisijos fazę ar visiškai išvengti simptomų. Skatinantys veiksniai yra skirstomi į specifinius ir nespecifinius. Pacientai turi būti supažindinami su nespecifinių veiksnių įtaka atopiniam dermatitui, mokomi tinkamai prižiūrėti odą. Daug aplinkos veiksnių gali dirginti jautrią odą ir paūminti atopinį dermatitą. Šie veiksniai gali būti fiziniai (pvz., mechaninis dirginimas vilna), cheminiai (pvz., rūgštys, vanduo) ar biologiniai (alergenai, mikrobai) [2]. Oro tarša (tabako dūmai, lakios organinės medžiagos, išmetamosios dujos) taip pat turi neigiamą poveikį atopinio dermatito pažeistai odai. Tyrimai rodo, kad gyvenimas mieste yra susijęs su didesne atopinio dermatito rizika [1]. Pateikiama duomenų, kad kontaktas su tabako dūmais buvo susijęs su reikšmingai padidėjusia atopinio dermatito išsivystymo rizika, ypač vaikams, kurių tėvai serga atopinėmis ligomis [2].
Daliai atopiniu dermatitu sergančių vaikų yra nustatomas įsijautrinimas maisto ir/ ar įkvepiamiesiems alergenams. Alergija maistui diagnozuojama maždaug trečdaliui vaikų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkiu atopiniu dermatitu [2]. Dažniausiai mažiems vaikams atopinio dermatito paūmėjimą sukelia vištų kiaušiniai, riešutai, sojos ir žuvis. Vyresniems vaikams, paaugliams ir suaugusiems asmenims reikėtų atkreipti dėmesį į su alergija žiedadulkėms susijusią maisto alergiją. Įkvepiamieji alergenai gali sukelti atopinio dermatito pobūdžio bėrimą sergantiems atopiniu dermatitu ir alergiškiems pacientams. Tai aiškinama padidėjusiu odos pralaidumu įkvepiamiesiems alergenams pacientams, kurių pažeistas odos apsauginis sluoksnis [2].
Vieni dažniausių įkvepiamųjų alergenų yra namų dulkių erkės. Jų fermentinis aktyvumas gali sunaikinti epitelio ląstelių jungtis bronchų gleivinėje ir pabloginti odos apsauginę funkciją pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu [2]. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad vengiant namų dulkių atopinio dermatito eiga palengvėja. Kontaktas su gyvūnu, ypač jei yra įsijautrinimas, gali sukelti odos simptomus [2]. Tačiau, vienos sisteminės apžvalgos duomenimis, ankstyvas kontaktas su endotoksinais, naminiais gyvuliais ir šunimis gali apsaugoti nuo susirgimo atopiniu dermatitu [1].
Atopinio dermatito gydymo principai
Atopinio dermatito gydymas priklauso nuo jo sunkumo, kuris klinikinėje praktikoje dažniausiai yra vertinamas pagal atopinio dermatito balą (SCORAD), susidedantį iš objektyvių ir subjektyvių simptomų [2]. Pirmiausia pacientui rekomenduojama tinkama kasdienė odos priežiūra. Oda turi būti valoma kruopščiai, bet švelniai ir atsargiai, siekiant pašalinti šašus bei bakterijas, esant bakterinei infekcijai, prausiamasi nedirginančiais prausikliais su antiseptikais ar be jų (antiseptikus naudoti labai trumpą laiką) [2, 4]. Rekomenduojama maudytis vonioje ar duše ne ilgiau kaip 5 min. [2].
Kita labai svarbi atopinio dermatito gydymo dalis kasdienis emolientų naudojimas. Odos drėgmei palaikyti emolientus reikėtų tepti du kartus per dieną, o kai kuriais atvejais ir dažniau, rekomenduojama tepti iš karto po maudymosi vonioje ar duše, kol oda dar šiek tiek drėgna [2, 4]. Vietinio preparato kiekis turėtų būti matuojamas piršto galiuko vienetu. Vaikai per savaitę turėtų sunaudoti 250–500 g emoliento. Emolientai gali pagerinti odos apsauginę funkciją, sumažinti jautrumą dirgikliams. Vien emoliento naudojimas vieną savaitę palengvina lengvos ir vidutinio sunkumo eigos atopinį dermatitą. Reguliariai naudojami emolientai sumažina vietinio poveikio gliukokortikoidų poreikį sergant lengvu ir vidutinio sunkumo atopiniu dermatitu [2, 4].
Pagrindinis medikamentinis gydymas yra vietinio poveikio uždegimą slopinantys vaistai – vietinio poveikio gliukokortikoidai ir vietinio poveikio kalcineurino inhibitoriai [2, 4]. Vienas iš kalcineurino inhibitorių yra takrolimuzas.
Takrolimuzas yra saugus, ypač tinkamas vaikų ir jautriai odai gydyti (veido, odos raukšlių), nes nesukelia vietinio poveikio gliukokortikoidams būdingų nepageidaujamų reakcijų (pvz., odos atrofijos) [2, 4]. Takrolimuzas tinka pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, kurie blogai reaguoja ar nenori vartoti vietinio poveikio gliukokortikoidų, turi lėtinių atopinio dermatito pažeidimų plonose veido odos vietose ir/ ar linkių srityse [5–7]. Normali odos apsauginė funkcija neleidžia įsiskverbti didelėms molekulėms (pvz., alergenams).Tačiau atopinio dermatito pažeistos odos apsauginė funkcija sutrikusi, todėl gali prasiskverbti didelės molekulės [8, 9]. Takrolimuzo tepalas pasižymi dideliu molekuliniu svoriu, palyginti su vietinio poveikio gliukokortikoidais (> 800 D, palyginti su ~ 400 D). Takrolimuzo tepalo išviršinės absorbcijos mastas ir greitis mažėja gerėjant odos būklei [10, 11]. Takrolimuzo tepalas selektyviai perduodamas į odą, minimaliai prasiskverbia į sisteminę kraujotaką.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 5.