Dr. Jolanta Česienė,
Klaipėdos universitetinė ligoninė
Odos plokščiųjų ląstelių karcinoma (OPLK), yra piktybinė odos epitelio proliferacija, iš kurios atsiranda 20–50 proc. odos vėžinių susirgimų. Dauguma OPLK yra sėkmingai išgydomos pašalinus chirurgiškai, tačiau dalis gali atsinaujinti, metastazuoti ir tapti mirties priežastimi. Dažniausiai OPLK yra matoma, lengvai atpažįstama ir diagnozuojama, tad galima laiku skirti gydymą, tinkamai stebėti pacientus ir sulaukti geros prognozės. Šiame straipsnyje apžvelgsime OPLK dažnį, rizikos veiksnius, diagnostiką ir didelės bei mažos rizikos pacientų grupes.
Epidemiologija
Odos plokščiųjų ląstelių karcinoma (OPLK) yra antras pagal dažnumą nemelanominis odos vėžys. Dažniausiai literatūroje aprašoma, kad OPLK sudaro 20 proc. odos vėžių, tačiau, naujausių klinikinių tyrimų duomenimis, OPLK ir bazinių ląstelių karcinomos santykis tapo 1:1 [1]. Rochesterio epidemiologinis projektas, atliktas Mayo klinikoje, parodė, kad tarp 1976–1984 metų ir 2000–2010 metų OPLK dažnis padidėjo 263 proc. [2]. Manoma, kad susirgimas buvo dažniau nustatomas dėl vyresnio amžiaus populiacijos ir didesnio dėmesio, skiriamo odos priežiūrai [3].
Europos registrai rodo, kad OPLK dažnis svyruoja tarp 9 ir 96 – 100 000 gyventojų vyrų ir tarp 5 ir 68 – 100 000 gyventojų moterų (2002–2007 metų vidurkiai) [4, 5, 6]. Australijoje OPLK dažnis 499 – 100 000 gyventojų vyrų ir 291 – 100 000 gyventojų moterų (2002 metų vidurkiai) [7]. 2011 metais mirtingumas nuo OPLK buvo 2 atvejai 100 000 gyventojų [8].
Danijoje atliktame klinikiniame tyrime buvo nustatyta, kad 3–4 proc. diagnozuotų OPLK buvo mirties priežastys [9].
2012 metais JAV 5 604–12 572 žmonėms, sergantiems OPLK, buvo diagnozuota limfmazgių metastazių, o 3 932–8 791 žmogus mirė nuo išplitusios OPLK [10].
Dėl didėjančio diagnozuojamos ligos dažnio ir potencialiai blogų baigčių OPLK tampa didelė sveikatos problema, todėl svarbu ją tiksliai ir laiku diagnozuoti bei gydyti.
Patogenezė
OPLK būdingas didelis mutacijų dažnis: 5 kartus didesnis nei plaučių vėžio ir 4 kartus didesnis nei melanomos [11, 12]. Dėl didelės šių mutacijų sankaupos ir ląstelinių pokyčių odos zona (dažniausiai labiausiai veikiama ultravioletinių spindulių) gali progresuoti dėl gausių displazijų ir transformuotis į OPLK. Molekulinio ligos vystymosi lygmens išmanymas gali padėti siekti specifinio ligos gydymo. Šiuo metu nėra jokios specifinės terapijos, sukurtos specialiai OPLK. Atliekami klinikiniai tyrimai, kurie apima kelias sritis: tiriamas epidermio augimo receptoriaus (EGFR) inhibitorius, kuris veikia RAS, RAF ir mitogenų aktyvinamos proteinkinazės (MAPK) kelią, ir programuotas ląstelių žūties baltymo 1 (PD1) inhibitorius, kuris stimuliuoja T ląsteles pulti naviką.
Preparatai, skirti melanomai ar bazinių ląstelių karcinomai (BCC), gydyti gali paradoksaliai lemti OPLK formavimąsi. Pavyzdžiui, pacientams, gydomiems vismodegibu nuo pažengusios BCC, yra 8 kartus didesnė rizika išsivystyti OPLK [13].
Rizikos veiksniai
Didžiausi rizikos veiksniai OPLK vystytis yra saulės apšvita, amžius, šviesi oda ir imunosupresija. OPLK dažniau pasitaiko baltaodžiams, strazdanotiems ir dažniau vyrams nei moterims (santykiu 3:1). Ligos dažnis didėja su amžiumi, vidutiniškai nuo 60 metų. OPLK retesnė ispanų, juodaodžių ir azijiečių rasinėse grupėse, tačiau išlieka dažniausiai pasitaikančiu odos vėžiu šiose populiacijose [14]. Juodaodžių pacientų grupėje OPLK pasireiškė didesniu mirties dažniu (18 proc.) dėl pavėluotos diagnostikos ir patys ligos židiniai dažnai buvo traumos ar randų vietose, tai dar labiau apsunkindavo ankstyvą diagnostiką ir lėmė blogesnę prognozę [15].
Imunosupresija išlieka svarbus veiksnys OPLK vystytis. Organų recipientams rizika susirgti išauga nuo 65 iki 250 kartų, palyginti su sveikų žmonių populiacija [16, 17, 18].Rizikos didėjimas susijęs su tuo metu gaunamų imunosupresinių vaistų kiekiu. Širdies ir plaučių recipientams yra didesnė rizika nei inkstų recipientams susirgti OPLK dėl stipresnio imunosupresinio gydymo ir vyresnio amžiaus [19].
Diagnostika. Dermatoskopija
Dermatoskopija gali padėti diagnozuoti OPLK. OPLK apibūdinama keliais kraujagysliniais bruožais: mažos taškinės kraujagyslės ir glomerulinės kraujagyslės. Pigmentuota OPLK in situ gali turėti mažas rudas globules ir pilkai rudą homogenišką pigmentaciją, matomą atliekant dermatoskopinį tyrimą [20]. Invazyvi OPLK gali turėti kilpinių, atrodančių lyg plaukų segtukas ir „serpantininių“ kraujagyslių [21] (1 pav.).
Histopatologiniai subtipai
Gerai diferencijuotam histologiniam subtipui, kuris retai metastazuoja, priklauso keratoakantoma ir iš karpos kilusi karcinoma. Histologiškai keratoakantomos tipiškai primena kraterį ir turi didelį centrinį keratininį kamštį, kuriam būdinga gausi, gerai diferencijuota plokščialąstelinė proliferacija. Iš karpos kilusiai karcinomai būdingas endofitinis komponentas su gerai diferencijuotu plokščialąsteliniu komponentu ir aiškiomis sienelėmis [22].
Kai kurie histologiniai subtipai susiję su bloga prognoze. Desmoplastinė OPLK yra labai infiltratyvi, atsinaujina 10 kartų dažniau, metastazuoja 6 kartus dažniau, palyginti su kitais histologiniais subtipais [23]. Nustatyta, kad desmoplazija yra prognozinis lokalaus ligos atsinaujinimo veiksnys [24].
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 6.