Doc. dr. Alvydas Česas,
Klaipėdos universitetinė ligoninė
Medulinė skydliaukės karcinoma (MSK) yra reta skydliaukės patologija, dėl kurios miršta daug skydliaukės vėžiu sergančių pacientų. Tradiciniai gydymo būdai, taikomi kitoms skydliaukės vėžio formoms, yra neveiksmingi išplitusiai MSK. Ieškant efektyvaus gydymo būdo MSK gydyti, klinikiniuose tyrimuose pristatomi tirozino kinazės inhibitoriai (TKI), kurie leidžia veiksmingai gydyti MSK ir pailginti pacientų išgyvenamumą ligai neprogresuojant, sumažinti su liga susijusius simptomus. Šioje apžvalgoje pristatysiu TKI vandetanibą, kuris skiriamas pacientams, esant simptominei ar progresuojančiai MSK, kuri yra lokaliai išplitusi, chirurgiškai nepašalinama arba metastazinė liga.
Skydliaukės vėžys yra dažniausia endokrininės sistemos vėžinė liga (sudaro apie 95 proc. endokrininių vėžių), sergamumas ja paskutiniais dešimtmečiais auga. Skydliaukės vėžį galima suskirstyti į diferencijuotą skydliaukės vėžį, medulinį skydliaukės vėžį (MSK) ir anaplastinį skydliaukės vėžį [1]. MSK yra reta, agresyvi liga, sudaranti apie 3–5 proc. visų skydliaukės navikų. Diagnozuojama kaip paveldima (25–35 proc. atvejų) arba sporadinė (65–75 proc. atvejų), o agresyvumą lemia ligos išplitimas diagnozės metu bei aptinkamos mutacijos; paveldimos formos dažnai susijusios su šeiminės MTC ir II tipo dauginės endokrininės neoplazijos sindromais [2]. Bendra MSK pacientų prognozė nėra prasta: esant lokaliai ligai 10 metų išgyvenamumas siekia 95 proc., tačiau prognozės tampa kur kas prastesnės esant lokaliai išplitusiai ar metastazavusiai ligai: 10 metų išgyvenamumas siekia 40 procentų. Tradiciniai metodai, kuriais gydoma lokaliai išplitusi ar metastazinė MSK, nėra veiksmingi, todėl ilgą laiką neturėję gerų gydymo galimybių, šiandien jau galime pasidžiaugti prieinamu efektyviu vaistu – TKI vandetanibu [3].
Vandetanibo vaidmuo gydant MSK
Vandetanibas, vartojamas tabletėmis, stipriai slopina kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus receptorių (VEGFR-2), epidermio augimo faktoriaus receptorių (EGFR) ir RET tirozino kinazes. Šis vaistas slopina VEGF stimuliuojamą endotelio ląstelių migraciją ir proliferaciją, mažina jų išgyvenamumą ir naujų kraujagyslių formavimąsi, naviko invaziją ir metastazavimą [4].
Vandetanibo nauda buvo įrodyta klinikiniais tyrimais, pirmieji pasirodė dar 2010 metais. Į pirmąjį tyrimą buvo įtraukti pacientai, sergantys chirurgiškai nepašalinama arba metastazine MSK. Jie buvo gydomi vandetanibu arba placebu. Dalinio ligos atsako sulaukė 20 proc. pacientų, o stabili ligos eiga buvo 53 proc. pacientų [5]. Jau vėliau, atliekant ZETA klinikinį tyrimą, buvo skaičiuotas ir palygintas su placebu išgyvenamumas be ligos progreso 24 mėn.: jis siekė 30,5 mėn. vandetanibo grupėje ir 19,3 mėn. placebo grupėje. Po šių duomenų vandetanibas buvo registruotas kaip vaistinis preparatas, skirtas chirurgiškai nepašalinamai, lokaliai išplitusiai ar metastazavusiai MSK gydyti [6]. Vėlesniuose tyrimuose buvo nagrinėjamas vandetanibo saugumas ir jo šalutiniai poveikiai. Viename tyrime pastebėta, kad dažniausios nepageidaujamos šalutinės reakcijos yra viduriavimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir kitos širdinės reakcijos, bėrimas, tačiau šie poveikiai lengvai kontroliuojami laikinai nutraukus vaisto vartojimą ar sumažinus jo dozę [7]. Sisteminės klinikinių tyrimų analizės patvirtino pirminius rezultatus ir teigiama, kad vandetanibas yra saugus ir efektyvus vaistas MSK gydyti [8].
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr.8