Dokt. Laura Tamašauskienė,
LSMU MA Medicinos fakultetas, Imunologijos ir alergologijos klinika
Dilgėlinė yra liga, kuriai būdingi tipiški klinikiniai požymiai – bėrimas pūkšlėmis ir/ ar angioedema. Šis susirgimas neigiamai veikia tiek objektyvią, tiek subjektyvią paciento savijautą. Dilgėlinė yra klasifikuojama pagal ligos trukmę ir ją sukėlusias priežastis (lentelė) [1]. Pateikiama duomenų, kad pacientų, sergančių lėtine spontanine dilgėline, subjektyvi sveikatos būklė yra panaši į pacientų, sergančių vainikinių arterijų liga, ir ženkliai blogesnė nei sveikų asmenų [2]. Kai kuriais atvejais, kai pasireiškia angioedema kvėpavimo takų gleivinėse, dilgėlinė gali būti pavojinga gyvybei.
Maždaug 10–20 proc. žmonių bent kartą gyvenime patiria ūminės dilgėlinės epizodą, o 0,1 proc. išsivysto lėtinė spontaninė dilgėlinė [3]. Daugelis dilgėlinės simptomus sieja su alergija, tačiau šią ligą gali sukelti įvairūs veiksniai – ūminė ar lėtinė infekcija, autoimuninės ligos ar fiziniai veiksniai. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti dilgėlinės diagnostikos ir gydymo ypatumus remiantis naujausiomis Europos ir Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų rekomendacijomis.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 n. nr. 5