Lietuvą apėmusi naikinančio elgesio epidemija, teigia D. Pūras

Lietuvoje nepateisinamai daug žmonių, turinčių psichikos sveikatos problemų, gyvena globos įstaigose. Taip pirmadienį pristatydamas Valstybinę psichikos sveikatos 2005-2010 metų strategiją teigė sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.

Strategijos, kuriai 2007-2013 metais planuojama skirti ketvirtadalį visų sveikatos sektoriui numatomų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, tikslas – užtikrinti psichikos ligomis sergančių žmonių teises gyventi ne atskirtyje, o bendruomenėje, spręsti visuomenės, o ypač jaunimo psichikos sveikatos problemas.

"Mūsų regione aktualiausios savižudybės ir bandymai žudytis, įvairiai pasireiškianti prievarta prieš vaikus, senukus, smurtas šeimose, viešose vietose. Dar viena bėda – priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų", – pabrėžė ministro patarėjas psichikos sveikatos klausimais Dainius Pūras.

Psichoterapeuto teigimu, Lietuvą, kaip ir kitas Centrines bei Rytų Europos šalis, apėmusi naikinančio elgesio epidemija. Žmonės gyvena taip, jog ūmiu būdu – nusižudydami – arba lėtiniu būdu – prasigerdami – naikina save arba, naudodami prievartą, naikina kitus. To neįmanoma išspręsti psichiatrijos ligoninėse ar investuojant į represines struktūras.

"Užuot piktinusis, kad mūsų tėvai blogi ir skriaudžia savo vaikus, reikia pradėti investuoti į tėvų mokymą. Tačiau mes remiam kūdikių namus, kad būtų kur nuo smurtaujančių tėvų atimtus vaikus patalpinti", – pateikė pavyzdį ministro patarėjas.

Šiuo metu globos institucijose nuolat gyvena apie 14 tūkstančių vaikų ir per 6 tūkstančius suaugusiųjų, nors tarptautinių organizacijų nuostata – vaikus nuo tėvų ir žmones nuo visuomenės atskirti tik kraštutiniu atveju.

Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, gerai veikianti psichikos sveikatos sistema sujungia išvystytą gydymą vaistais, psichoterapiją ir kompleksą socialinių psichiatrijos paslaugų – žmonių apgyvendinimą grupiniuose namuose, užimtumo centrus. Lietuvoje pastaroji sritis kol kas silpniausiai išplėtota.

Teikiantys psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sergančius žmones moko gyvenimiškų įgūdžių, padeda jiems geriau prisitaikyti bendruomenės gyvenime.

"Dabartinė sistema globos namų gyventojui duoda suprasti, kad jam nepasisekė, nes yra psichikos ligonis ir nesugeba pats savimi pasirūpinti. Tačiau pasaulio patirtis parodė, kad ir šiuos žmones galima išmokyti būti kuo labiau savarankiškais ir tik kai paūmėja liga – gydyti psichiatrijos klinikose arba bendrojo profilio ligoninėse", – sakė D. Pūras.

Psichikos sveikatos strategijos tikslas ir yra laipsniškai pradėti investuoti į alternatyvias visuomenines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas – psichikos ligomis sergančių žmonių apgyvendinimą, užimtumą, įgūdžių stiprinimą.

Pripažįstama, jog ne mažiau svarbu dirbti su visuomene, keičiant jų nusistatymą prieš psichikos ligomis sergančius žmones ir ypač ugdant kitokį jaunimo požiūrį į dvasinę ir fizinę sveikatą.

Ž. Padaigos teigimu, visuomenės psichikos sveikatos problemas buvo mėginta spręsti ir anksčiau, tačiau savižudybių, narkomanijos, kitos prevencijos programos realaus poveikio taip ir nedavė.

"Greitų rezultatų nesitikime ir dabar. Norime pradėti nuo palaipsnių sprendimų. Pavyzdžiui, iš pradžių viename regione sukurti bendruomeninio lygio psichikos sveikatos paslaugų tinklą ir nutraukti psichikos problemų turinčių žmonių siuntimą į globos institucijas", – sakė ministras.

Atviros Lietuvos fondo finansuoto tyrimo duomenimis, prieš porą metų absoliuti dauguma lėšų, skiriamų psichikos sveikatos sektoriui, – apie 180 mln. litų per metus – atitekdavo psichiatrijos ligoninėms ir nuolatinės globos įstaigoms. Per metus ambulatoriškai besigydantiems pacientams psichiatrai išrašė kompensuojamų vaistų už 38 mln. litų. Tuo tarpu visų Lietuvos psichikos sveikatos centrų veiklai finansuoti buvo skirta 21 mln. litų.

"Akivaizdi disproporcija tarp lėšų, skiriamų vienam iš pagalbos būdų – gydymui vaistais, ir beveik dvigubai mažesnės sumos, tenkančios visiems kitiems gydymo bei reabilitacijos metodams apmokėti, yra viena svarbiausių Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros paslaugų spragų", – teigė projektui vadovavęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas D. Pūras.

Psichikos sveikatos 2005-2010 metų strategija – vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetų. Kitos svarbiausios sritys – širdies ir kraujagyslių ligos, o­nkologiniai susirgimai, traumos ir nelaimingi atsitikimai.

ELTA