Vienoje vykusiame kasmetiniame Europos klinikinės farmacijos draugijos simpoziume generalinis PharmCare sistemos direktorius Kristianas Wurstbaueris (Christian Wurstbauer) teigė, kad projekto tikslai buvo geresnė pacientų priežiūra ir geresni vaistinių darbo rezultatai. Projekte dalyvavo beveik 40 tūkstančių pacientų, kurie apsijuosė „vaistų saugos diržus“.
Pirmiausia vaistininkai buvo mokomi apie astmos, cukrinio diabeto ir arterinės hipertenzijos gydymą. Tuomet jie konsultavo pacientus ir kruopščiai registravo savo darbo rezultatus, kurie buvo daug žadantys.
Iš 178 astma sergančių pacientų 50 proc. teigė, kad pagerėjo jų gyvenimo kokybė ir nedarbingų dienų skaičius sumažėjo dviem trečdaliais. Vis dėlto vaistininkai buvo nepatenkinti sistema. Jie skundėsi, kad reikia pildyti daug dokumentų, be to, jie negali aptarnauti visų pacientų. Tuomet buvo sukurta programinė įranga. Ji automatiškai pateikia paciento duomenis ir jam išrašytų vaistų sąrašą. Taip galima nedelsiant gauti informaciją, ją keisti ir kelis kartus pasitikrinti, kokie vaistai skiriami pacientui. Taip pat vaistininkas gali su pacientu aptarti skubius ir svarbius klausimus.
Terminą „vaistų saugos diržas“ projekto autoriai sukūrė tam, kad pacientai geriau suvoktų farmacinės priežiūros siekius. Visose projekte dalyvaujančiose vaistinėse buvo iškabinti plakatai ir platinama informacija apie projektą. Greitai projektas pritraukė žiniasklaidos dėmesį, gavo gydytojų ir politikų paramą.
Dabar projekte dalyvauja beveik 300 vaistinių. 40 proc. sumažėjo nusiskundimai, sukeliami vaistų sąveikos, ir 23 proc. pagerėjo vaistų vartojimas. Šiuo metu kuriama centrinė vaistų duomenų bazė, per Sveikatos informacijos sistemą jungianti visas vaistines ir suteikianti pacientams galimybę valdyti savo duomenis su lustinėmis kortelėmis.
PJ, 2006;277:505