Parduodant (ar išduodant) vaistus derėtų prisiminti, kad jų poveikis gali būti ne visuomet toks, kokio pacientas tikisi bei laukia.
Teisės aktuose gana dažnai minima, kiek ir kokias pareigas privalo atlikti farmacijos specialistas. Pavyzdžiui, vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo apraše pabrėžiama, kad farmacijos specialistas privalo aprūpinti gyventojus ir juridinius asmenis vaistais, suteikti apie juos informaciją, tarp jų ir apie racionalų vaistų vartojimą, nepageidaujamas reakcijas ir sąveikas. Minima net ir tai, kad yra privalu patarti gyventojui, kaip rūpintis sveikata, suteikti žinių apie kūno priežiūrą ir higieną, mitybą ir maisto papildų vartojimą. Be viso to, vaistininkas privalo konsultuoti gydytojus bendrai ir atskirų pacientų atžvilgiu, taip pat pacientus apie vaistų poveikį, efektyvumą, vartojimo ypatumus, kartu vartojamus maisto papildus, jų suderinamumą.
Taigi galima daryti prielaidą, kad farmacijos specialistas yra iš dalies atsakingas už racionalų vaistų vartojimą ar bent jau už apie tai turimą suteikti informaciją, kurią būtų galima tapatinti ir su Farmacijos įstatyme minima sąvoka „farmacinė informacija“, reiškiančia bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiamą ir platinamą informaciją apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes.
Ir vėl – farmacinė paslauga
Turėdami galvoje visa tai, ką farmacijos specialistas privalo atlikti prieš parduodamas (ar išduodamas) vaistą, vėl susiduriame su pastaruoju metu gana dažnai aptarinėjamu terminu „farmacinė paslauga“. Lietuvos vaistininkų sąjungos (LVS) pirmininkas Gintautas Pranckevičius teigia, kad dabar dažniausiai kiekvienas farmacijos specialistas ir vertina, ir konsultuoja, ir informaciją apie vaistus bei jų vartojimo būdus teikia pagal savo supratimą, dažnai atsižvelgdamas daugiau į ekonominius interesus nei į naudą pacientui.
„Manau, kad farmacinės paslaugos apmokėjimo įteisinimas įvardins ir jos esmę, – dalijasi mintimis pašnekovas. – Nurodant veiksmus, kuriuos turi atlikti vaistininkas išduodamas (ar parduodamas) vaistą, nebereikėtų apsiriboti vien nieko nesakančia fraze, kad farmacinė paslauga yra vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.“ Taigi galima daryti išvadą, jog Farmacijos įstatyme (FĮ) apibrėžta sąvoka kol kas „nepasitarnauja“ tiems, kuriems ji yra skirta, tiek, kiek iš tiesų galėtų, pavyzdžiui, kad ir suteikiant pakankamai išsamią informaciją apie vaistų vartojimą.
Vaistą ir nuodą skiria tik kiekis
Dar viena itin svarbi priežastis, kodėl svarbu suteikti kuo daugiau informacijos apie medikamento vartojimą, yra ta, kad, kaip žinia, vaistas gali ne tik padėti, bet ir pakenkti. Pastarasis atvejis dažniausiai galimas dėl per didelės vaisto dozės. Žinoma, žalos organizmui lygis priklausytų ir nuo pačių vaistų paskirties (tai yra, kokio sunkumo ligai jie skirti), tačiau bet kokiu atveju išlieka neigiamų padarinių tikimybė.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centro, Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos Ramunės Rutkauskaitės teigimu, Lietuvoje yra įgyvendinama saugių ir veiksmingų vaistų politika. Siekiant išvengti atsitiktinių apsinuodijimų vaistais, šalyje yra nuolat griežtinama vaistų pardavimo tvarka. Tai reiškia, kad daugėja vaistų, kuriuos įsigyti galima tik pateikus gydytojo receptą. „Esame įsitikinę, kad į gyventojų švietimą pirmiausia turi įsitraukti asmens sveikatos priežiūrosspecialistai, skiriantys pacientams medikamentinį gydymą. Antra vertus, apsinuodijimų prevencija turi rūpėti ir institucijoms, kurių veikla yra susijusi su vaistų politikos formavimu Lietuvoje,“ – atkreipia dėmesį R. Rutkauskaitė.
Pokalbis su klientu – labai svarbu
Dažnai žmonės vienu metu vartoja net keletą skirtingų vaistų. Taip jie elgiasi dėl keleto priežasčių. Bene populiariausia vartoti kuo daugiau skirtingų vaistų galvojant, kad taip bus greičiau pasveikstama. Žmogus gali net nesusimąstyti, jog tuo pačiu metu vartojamų vaistų veikimas gali sustiprėti, susilpnėti arba nepasikeisti. Taigi farmacijos specialistas vėl gi yra tas asmuo, kuris turėtų perspėti klientą apie galimą tokį skirtingą vaistų derinimo poveikį.
Be kita ko, vartojant keletą skirtingų vaistų ir staiga nutraukus vieno jų vartojimą, gali sulėtėti (arba, atvirkščiai, – pagreitėti) kitų kartu vartotų vaistų veikimas ir, pavyzdžiui, padidėti jų toksiškumas ar atsirasti nepageidaujamų šalutinių reiškinių. Taip pat vaistininko pokalbis su klientu gali padėti išvengti nepageidaujamų reiškinių ir sukelti norimą gydomąjį poveikį. Antra vertus, nėra tokių vaistų, kurie nesukeltų vienokių ar kitokių šalutinių arba nepageidaujamų reakcijų, todėl, prieš siūlant klientui konkrečius vaistus, reikia išsiaiškinti, ar gydymas pasirinktais vaistais nesukels didesnio pavojaus žmogaus sveikatai nei pati liga.
Inga Dzvankauskaitė, pilną straipsnį rasite žurnale „Farmacija ir laikas" Nr.7