Aktualios temos 2008 m. žurnale
Nr. 1
Apie planuojamus 2008 metų darbus kalbinamas Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Linas Mažeika. Tarp svarbiausių darbų departamento direktorius įvardija kai kurių LR Farmacijos įstatymo punktų pakeitimą, vaistinių steigimo reikalavimų aprašo patvirtinimą, „vieno langelio principo“ įgyvendinimą.
Farmacijos įmonės veikla visada priklausė nuo išorės ir vidaus veiksnių, t. y. nuo valdžios institucijų numatytos tvarkos ir pačios vaistinės darbuotojų elgesio. Keblumų kildavo ir farmacijos valdymo struktūroje, ir vaistinių veikloje. Kai kurios jų aptariamos V. Gudienės straipsnyje „Problemos farmacijos sektoriuje“.
Atliekų tvarkymas sudaro dalį bendrosios Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos. Ši politika remiasi maždaug 250 įvairių teisinių dokumentų, įskaitant farmacijos sektorius reguliuojančius teisės aktus. Apie farmacinių atliekų teisinį reglamentavimą, vaistinės teises, pareigas ir atsakomybę rašo teisininkas Andrejus Rudanovas.
Nemažai vietos farmacinėms atliekoms surinkti, joms rūšiuoti, saugoti bei šalinti skirta prieš pusantrų metų priimtame Farmacijos įstatyme. Juo remiantis FD prie SAM parengė ir savo internetinėje svetainėje paskelbė Farmacinių atliekų surinkimo iš gyventojų ir farmacinių atliekų turėtojų, tvarkymo ir apmokėjimo taisyklių projektą.
Apie Lietuvoje veikiančias farmacinių atliekų surinkimo ir jų šalinimo įmonių – UAB „Korys“ ir UAB „Senovė“ – veiklos peripetijas, šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų stygių bei su tuo susijusius nesklandumus rašoma publikacijoje „Medicinos atliekų tvarkymas pasiklydo įstatymų labirintuose“.
Nr. 2
Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) įvyko nemažai pokyčių, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su farmacijos įmonių veikla. Nauji uždaviniai keliami ir vaistinėms – jos pradės dirbti pagal Geros vaistinių praktikos nuostatus. Kokias spragas vaistinių darbe mato šiuos procesus kontroliuojanti valstybės institucija – VVKT? Apie tai ir kitais vaistininkams rūpimais klausimais kalbinama VVKT viršininkė Aurelija Kulčickienė-Gutienė.
Apie didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ įvedamas darbuotojų skatinimo, socialinės atsakomybės programas pasakoja šio tinklo Personalo departamento direktorė Auksė Glavinskienė.
Vienas didžiausių darbų, kurį iki šių metų pabaigos turi atlikti vaistinių farmacinės veiklos vadovai, yra Geros vaistinių praktikos (GVP) kokybės vadovo parengimas. Ar daugelis vaistinių jau pradėjo ruošti šį dokumentą ir kaip vyksta šis darbas? Kokius GVP nuostatų trūkumus įžvelgia farmacijos specialistai? Apie tai straipsnyje „Geros vaistinių praktikos kokybės vadovas: būti ar nebūti?“
Lygiagretus vaistinių preparatų importas – Lietuvoje nauja veiklos sritis. Apie pirmąsias šio verslo „kregždes“, šio verslo naudą Lietuvos žmonėms ir slypinčius pavojus straipsnyje „Lygiagretus importas – nauja farmacinės veiklos sritis“.
Nr. 3
Visi vaistai yra skiriami į etinius (patentinius) ir generinius. Generinis vaistas – tai patentinio vaisto, kurio patento galiojimo laikas jau pasibaigęs, analogiška kopija.Šie vaistai dažniausiai skiriami ligoninėse ar šeimos gydytojų.
Apie naujų vaistų kūrimo kaštus, generinių vaistų farmakoekonominį poveikį straipsnyje „Generinių vaistų farmakoekonomika“ rašo Panevėžio apskrities ligoninės gydytojas D. Bukauskas.
Geros vaistinės praktikos vadovo ir procedūrų rengimo rekomendacijas pateikia teisininkas Andrejus Rudanovas.
Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje skelbiamą „Vaistinių steigimo reikalavimų aprašo“ projektą komentuoja visuomeninių organizacijų atstovai straipsnyje „Tikslinami vaistinių steigimo reikalavimai“.
Bene visi pripažįsta, kad Lietuvoje farmacijos specialistų trūksta, tačiau tokios problemos sprendimui darbdaviai atlyginimų didinti neskuba. Apie vaistininkų atlyginimą pačių vaistininkų ir jų darbdavių akimis straipsnyje „Vaistininko atlyginimas Lietuvoje: didelis ar mažas?“
Nr. 4
Kiekvienas klientas, atėjęs į vaistinę, tikisi ne tik nusipirkti reikiamų vaistų, bet ir gauti profesionalių patarimų, kaip juos tinkamai vartoti. Vaistų sudedamosios dalys bei jų poveikis ne visuomet yra aiškus farmacinio išsilavinimo neturinčiam žmogui, todėl pasitarti su specialistu ne vien patartina, bet ir labai svarbu. Aptarnaujant pacientą, vaistininkui farmacinė paslauga užima bene daugiausia laiko, tačiau už ją vaistininkui nemokama. Apie šios paslaugos apmokėjimą svarstoma straipsnyje „Kiek turėtų kainuoti farmacinė paslauga?“
2006 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu vaistinėms leista prekiauti specialios paskirties maisto produktais, natūraliais mineraliniais vandenimis, arbata bei maisto papildais. Šiems produktams vaistinėje laikyti keliami tam tikri reikalavimai. Į kokias grupes skirstomi vaistinėse parduodami maisto produktai ir kaip jie turėtų būti išdėlioti vitrinose, rašoma straipsnyje „Maisto produktai vaistinių vitrinose: kas ir kaip?“
Pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimų dėl veiklos su dviem gaminių grupėmis – medicininės paskirties produktais ir maisto papildais. Praktika rodo, kad dažnas vartotojas neskiria jų nepriklausomai nuo informacijos apie sveiką mitybą bei maisto papildų vartojimą pateikimo masinės informacijos priemonėse. O pasimetęs vartotojas visuomet turi klausimų, kuriuos, atėjęs į vaistinę, pateikia farmacijos specialistui. Apie Medicininės paskirties produktų ir maisto papildų reglamentavimą, jų paskirtį, platinimą, laikymą vaistinėse teisininko A. Rudanovo publikacija „Medicininės paskirties produktai ir maisto papildai: ką ir kaip daryti“.
Dažnas įmonės savininkas prie vaistinės remonto priderina ir dalinį patalpų išdėstymo pakeitimą, kartais – jų rekonstrukciją. Kaip pasielgti tokiu atveju, kai licencija išduota remiantis vienais patalpų išdėstymo dokumentais, o po remonto ar rekonstrukcijos jos jau kitos – gerokai praplėstos ar kitaip pertvarkytos? Šis klausimas nagrinėjamas straipsnyje „Vaistinė po remont kaip išvengti sankcijos“.
Nr. 5
Geriausiu atveju tik 50 proc. pacientų įsigyja ir vartoja vaistus taip, kaip nurodyta. Kas jau kas, bet gydytojai ir vaistininkai tikrai žino, kad kiekvienas vaistas turi ne tik savo indikacijas ar dozę, bet ir gydymo kursą. Pažeidus bet kurią šių nuostatų, rezultatai gali būti toli gražu ne tokie, kokie galėtų. Apie tai Jurgitos Daukšienės straipsnyje „Teorija ir praktika: ar pacientai laikosi instrukcijų“.
Vaistininko misijos ir vaistinės kaip sveikatinimo sistemos dalyvės suvokimas, vaistinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų vertinimas, kurį turėtų atlikti nepriklausomi ekspertai, farmacinės paslaugos apmokėjimas pabrėžiami Lietuvos vaistininkų sąjungos konferencijos „Vaistinių veiklos aktualijos“ rezoliucijoje.
Vaistinėje klientui parduodami vaistai kartais pasiūlomi atsižvelgiant ne tik į jo poreikius. Ne paslaptis, kad vaistininkai iki šiol papirkinėjami, nors tai yra draudžiama. Oficialiai įstatymo nepaisymą neigia ir vaistų kompanijos, ir patys vaistininkai, tačiau… Apie tai straipsnyje „Vaistininkų papirkinėjimas: vieni siūlo, kiti neatsisako“.
Nemažą žalą gali sukelti paskirta per maža arba per didelė vaisto dozė. Dar viena galima vaistų vartojimo problema – šalutinis vaisto poveikis. Aktualu ir tai, kad pacientas kartais pats, sąmoningai ar nesąmoningai, nesilaiko gydytojo ar vaistininko nurodymų, kaip vieną ar kitą vaistą privalo vartoti, arba užsiima savigyda. Šios Lietuvoje aktualios problemos nagrinėjamos publikacijoje „Vaistų vartojimo problemos“.
Nr. 6
Taupant valstybės lėšas, ligoniai mūsų šalies stacionaruose, kaip ir ne vienoje turtingesnėje Europos šalyje, gydomi pigiausiais tos grupės vaistais. Vaistinėse pacientai taip pat dažniausiai vaistus renkasi pagal kainą. Tačiau ar visada pigiausi vaistai atsieina pigiau, turint galvoje gydymo trukmę ir jų sukeliamą šalutinį poveikį? Į šiuos klausimus galėtų atsakyti objektyvi farmakoekonominė analizė. Apie tai straipsnyje „Farmakoekonominės analizės ypatumai“.
Vaistų rinkos tyrimų kompanijos „IMS Health“ duomenimis, Lietuvos vaistų rinka 2008 metų pirmąjį ketvirtų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiek tiek ūgtelėjo. Tradicinėje apžvalgoje „Lietuvos farmacijos rinka. 2008 metų pirmas ketvirtis“ aptariama farmacijos rinka, kuri buvo tiriama skaičiuojant vaistų pardavimus tik vaistinėms, nevertinant pardavimų apimčių ligoninėms bei kitoms gydymo įstaigoms.
Apie Kauno muzikiniame teatre įvykusią tradicinę kasmetinę „Camelia“ vaistinių tinklo šventę, į kurią susirinko darbuotojai iš visos Lietuvos, rašoma publikacijoje „Camelia“ vasaros šventė 2008“. Ši tradicija tapusi šventė pradėta rengti 2005 metais.
Nr. 7
Pastaruoju metu Lietuvoje krintantis ekonomikos lygis daro įtaką kone visoms sritims. Ne išimtis yra ir farmacijos rinka. Visa tai pirmiausia veikia vartotoją, todėl yra aktualu, kodėl ir kokie pagrindiniai veiksniai lemia vaistų pardavimų pokyčius, ar jie iš tiesų labai juntami. Apie tai vienos didmeninių vaistų platinimo įmonių, UAB „Armila“ direktoriaus R. Mielinio pasvarstymai publikacijoje „Farmacijos rinka Lietuvoje ekonominio nuosmukio laikotarpiu“.
Vasaros pradžioje Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje pasirodė naujo dokumento – „Farmacijos 2008–2015 metų strategija“ – projektas.
Kaip teigiama pačiame rengiamo dokumento projekte, „Strategijos“ tikslai yra „užtikrinti galimybę Lietuvos gyventojams įsigyti laiko ir teritoriniu požiūriu prieinamų, tinkamos kokybės, saugių bei veiksmingų vaistinių preparatų pacientams ir PSDF biudžetui prieinamomis kainomis“, taip pat užtikrinti farmacinių paslaugų kokybę, racionalų ir tinkamą vaistinių preparatų vartojimą. Rengiamo dokumento projektas, jo teigiamos bei neigiamos pusės neliko nepastebėtos vaistininkų bei jų visuomeninių organizacijų vadovų. Apie tai straipsnyje „Farmacijos 2008–2015 metų strategija: ar ta kryptimi einama?“.
Vaistų rinkos tyrimų kompanija IMS Health Lietuva pateikia tradicinę apžvalgą „Baltijos šalių farmacijos rinka: 2008 metų pirmasis pusmetis“.
Nr. 9
Lietuvos vaistininkų rūmų, kaip specialistų savivaldos organizacijos, mintis ne vieną dešimtmetį klajojo tarp šios visuomenės ir 2003 metais įsikūnijo Lietuvos Respublikos vaistininkų rūmų įstatymo projekto, kuris buvo įregistruotas Seime, pavidalu. Tiesa, ypatingai šis projektas taip niekur ir nepajudėjo, nors ketinimai buvo kilnūs ir drąsūs.
Teisininko A. Rudanovo straipsnyje „Lietuvos vaistininkų rūmai“ aptariamos vaistininkų rūmų, kaip specialistų savivaldos organizacijos, galimos formos, atsiradimo priežastys bei būtinosios atsiradimo sąlygos.
Prieš kelerius metus apie tai buvo garsiai kalbėta. Vieni Vaistininkų rūmus įsivaizdavo kaip savivaldos instituciją, vienijančią visus farmacijos specialistus, pradedant vaistininkais, baigiant farmakotechnikais, kiti – kaip vaistininkų teisių įtvirtintoją, jų gynėją, treti – kaip vietą, kurioje kolegos galėtų susirinkti diskusijai ar pramogai. O kaip dabar įsivaizduojami Vaistininkų rūmai ir ar jų pasigenda patys specialistai? Apie tai straipsnyje „Ar „statysime“ vaistininkų rūmus?“
Farmacinė paslauga. Šių dviejų žodžių junginys yra aktualus kiekvienam, susijusiam su farmacine veikla vaistinėje.
Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatyme farmacinė paslauga įvardijama kaip viena pagrindinių sąvokų. Šią sąvoką puikiai supranta vaistininkai, o kaip ją supranta pacientai? Apie farmacinės paslaugos reikšmę ir jos supratimą rašoma straipsnyje „Kaip farmacinę paslaugą supranta vaistinių klientai“.
Nors kasmet Lietuvoje parengiama kelios dešimtys naujų farmacijos specialistų, šalyje jaučiamas kvalifikuotų vaistininkų stygius. Regis, vaistininkai ir Lietuvoje neblogai uždirba, tačiau ne visi taikstosi su esama padėtimi, ypač didžiuosiuose vaistinių tinkluose, kuriems priklauso dauguma vaistinių. Ne vienas patyręs specialistas, nekalbant apie jaunimą, žvalgosi darbo užsienyje. Apie tai, kuo skiriasi vaistininko darbas Vakaruose, publikacija „Ir vaistininkas ne vien duona sotus…“
Šiais metais į LR Seimo rinkimus kandidatavo dešimtis asmenų,turinčių universitetinį ir neuniversitetinį aukštąjį ar aukštesnįjį farmacijos kvalifikacinį laipsnį bei atstovaujančių įvairioms Lietuvos partijoms. Straipsnyje „Farmacininkai ir jų mintys, jiems esant politinėje padangėje“ du iš jų – G. Vidžiūnas ir A. Klišonis – atskleidžia farmacijos kaip specialybės ir politikos sąsajas ir kalba apie tai, kodėl vaistininkai yra reikalingi bent jau sąlyginiame Valstybės valdyme.