Lietuvos valstybė, būdama viena Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir priimdama nacionalinius sprendimus, kurie šiuo metu nėra harmonizuoti ES antrinės teisės, dažnai atsižvelgia į kitų valstybių narių patirtį reglamentuojant vieną ar kitą klausimą. Ne išimtis ir farmacijos sektorius.
Šia apžvalga pradedame naują ciklą, su kurio pagalba trumpai teiksime informaciją apie mažmeninės farmacijos rinkos (vaistinių) steigimą, veiklos sąlygas, taikomus nacionalinius reikalavimus farmacinėms paslaugoms. Šiandien supažindiname Jus, gerbiami skaitytojai, su Lenkijos patirtimi.
Lenkijos Farmacijos įstatymas (toliau – Įstatymas) išskiria 3 vaistinių rūšis – viešoji vaistinė (toliau – Vaistinė), aprūpinanti ligonines ar kitas gydymo įstaigas, skirtas asmenims, kurių sveikatos būklė reikalinga priežiūros ar gydymo visą parą toje įstaigoje, vaistinė (toliau – Ligoninių vaistinė) bei aprūpinanti Krašto apsaugos ministro ar Teisingumo ministro įsteigtas įstaigas, skirtas asmenims, kurių sveikatos būklė reikalinga priežiūros ar gydymo visą parą toje įstaigoje, vaistinė (toliau – Specializuota vaistinė).
Mažmenine prekyba tam tikrais nereceptiniais vaistais ir kai kuriais receptiniais vaistais galima verstis ir vaistinės punkte, tačiau jam keliami specialūs reikalavimai, kurių pagrindinis – vaistinės punktas gali būti steigiamas tik kaimo vietovėje, kurioje nėra Vaistinės.
Pilną straipsnį galite rasti žurnalo "Farmacija ir laikas" 2009 m. nr.4