Vyriausybė teikia Seimui Farmacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą dėl receptinių nekompensuojamų vaistų antkainių ribojimo. Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų vertinimu, toks ribojimas leistų suvaldyti nevaržomą kainų augimą. Tokie vaistai gyventojams turėtų vidutiniškai atpigti 13-15 proc., o kai kuriais atvejais net iki 24 procentų.
Dabar galiojanti vaistinių preparatų kainodaros tvarka reguliuoja didmeninius ir mažmeninius antkainius tik kompensuojamiesiems vaistams. Pastebėta, kad preparatai, esantys kompensuojamųjų vaistų kainyne, gyventojams parduodami žymiai brangiau, jei jie perkami pateikus nekompensuojamą receptą. Šis skirtumas yra didesnis negu PVM tarifo sąlygotas kainų skirtumas.
Dabar galiojantys teisės aktai neįpareigoja vaistų gamintojų deklaruoti nekompensuojamų receptinių vaistų kainų, todėl sunku vertinti gamintojo kainų dinamiką. Taigi naujajame projekte siūloma nustatyti nekompensuojamų receptinių vaistų rinkodaros teisės turėtojams, lygiagretaus importo leidimo turėtojams pareigą deklaruoti kainas, kuriomis jie parduoda vaistinius preparatus. Ši priemonė leistų kompetentingoms institucijoms stebėti Lietuvai taikomų kainų dinamiką, palyginti jas su kainomis kitose Europos Sąjungos šalyse ir prireikus gamintojus kviesti deryboms dėl kainų sumažinimo.
Siekiant užtikrinti proceso objektyvumą, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nekompensuojamų receptinių vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius tvirtintų Vyriausybė.
Maksimalūs didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainiai nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams yra taikomi 14 Europos Sąjungos valstybių. Visai nereguliuoja nekompensuojamųjų vaistų antkainių tik 6 šalys, tarp jų ir Lietuva. Palyginus daugiausiai parduodamų 50 pavadinimų nekompensuojamų receptinių vaistų mažmenines kainas (be PVM) paaiškėjo, kad daugumos receptinių nekompensuojamų vaistų kainos Lietuvoje yra 40-45 proc. didesnės nei tose šalyse, kur antkainiai ribojami.