Jau beveik įpusėjo dar vieneri nelengvo visomis prasmėmis laikmečio metai. Prognozės, jog jie sunkia našta užguls visas mūsų valstybės veiklos sritis, regis, pasitvirtina. Ne išimtis ir farmacijos sritis. Siekiant sušvelninti ekonominės krizės sukeltus sunkumus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia kiekvieną Lietuvos gyventoją, arba tiesiog norint keisti neefektyvius sprendimus tenka ieškoti naujų, veiksmingesnių bei pažangesnių veiklos formų. Ar visada jos atneša laukiamus rezultatus? Ar pokyčiai sveikatos sistemos vadovybėje teikia vilties, jog problemų sumažės? Apie tai, kaip sekasi spręsti farmacininkams bei visiems Lietuvos gyventojams aktualius klausimus, apie ateities perspektyvas kalbamės su naujuoju sveikatos apsaugos ministru Raimondu Šukiu.
Prašom pasakyti, ar ta politika, kurią vykdė ankstesnis sveikatos apsaugos ministras, Jums ėmus vadovauti ministerijai, išlaikys tęstinumą? Kaip manote, kokią įtaką galimiems veiklos rezultatams bei realiems pokyčiams daro politiniai dalykai?
Be abejo, išlieka tęstinumas, mažinant vaistų kainas gyventojams, gerinant jų prieinamumą, įtraukiant naujus modernius vaistus. Tačiau įgyvendindami ankstesnę ministerijos politiką pastebime, kad priėmus kai kuriuos sprendimus nebuvo numatytos sankcijos už jų nesilaikymą. Todėl bus taisomas Farmacijos įstatymas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, numatant sankcijas už sprendimų nevykdymą.
Sveikatos apsaugos ministru tapote būdamas teisininkas. Kiek sveikatos apsaugos sritis Jums tapo artima ir kokius prioritetinius farmacinės veiklos klausimus jau esate numatęs? Ar galimi struktūriniai farmacinės veiklos pakitimai (pavyzdžiui, Latvijoje priimtas nutarimas beveik perpus sumažinti vaistinių skaičių)?
Tiek aš, tiek mano šeimos nariai, artimi žmonės, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, susiduriame su sveikatos sistema. Manau, kad nėra blogai, kai sistema pažįstama iš paciento, to žmogaus, kuriam teikiamos paslaugos, pozicijų. Kalbant apie farmacinę veiklą, reikia pasakyti, kad, vykdant patvirtintą Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo planą, jau dabar vyksta svarbūs pokyčiai. Planą numatyta įgyvendinti iki 2011 m. Todėl baigiantis 2010 m. planuosime stambesnius, tarp jų ir struktūrinius pokyčius.
Kas Jums labiausiai kelia nerimą farmacinės veiklos srityje? Kodėl stringa kai kurių svarbių įstatyminių aktų (pavyzdžiui, kompensuojamųjų vaistų sąrašo) patvirtinimas?
Didžiausią nerimą kelia aukštos vaistų kainos. Susiduriame su stambių farmacijos verslo grupių nenoru bent kiek sumažinti pelnus, atpiginti vaistus gyventojams. Stebime bandymus, vykdant susitarimus tarp gamintojų ir didmenininkų ar kitais būdais bandant apeiti tiek Seime priimtą įstatymą, tiek Vyriausybės patvirtintus nutarimus dėl vaistų antkainių ribojimo.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2010 Nr. 4