FARMACIJA IR LAIKAS 2010/4. Lėtinės smegenų išemijos gydymas standartizuotu ginkmedžio ekstraktu EGb 761

Lėtinė smegenų išemija (LSI) – tai lėtinė progresuojanti smegenų kraujagyslių patologijos forma, atsirandanti dėl daugiažidininio ar difuzinio išeminio galvos smegenų pažeidimo. LSI išemijai būdingi du pagrindiniai požymiai: laipsniškas progresavimas (ilgą laiką klinikiniai požymiai būna „slapti“) bei daugiažidininis smegenų audinio pažeidimas, sukeliantis pažinimo funkcijų sutrikimus. Apie LSI priežastis, simptomus bei gydymo galimybes kalbamės su KMU Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašiene.



Kas dažniausiai lemia smegenų kraujagyslių pažeidimą?


Lėtinė smegenų išemija – įvairios kilmės smegenų kraujagyslių sindromas. LSI lemia pažeidimas smulkiųjų smegenų arterijų (mikroangiopatija), nuo kurių pirmiausia priklauso giliau esančių smegenų struktūrų aprūpinimas krauju. Pagrindinis smegenų kraujagyslių mikroangiopatijos veiksnys – arterinė hipertenzija (AH), sukelianti smulkiųjų penetruojančių arterijų ir arteriolių arteriosklerozę. Pacientams, nesergantiems AH, smulkiųjų arterijų pažeidimas gali būti susijęs su senatvine arterioskleroze, amiloidine angiopatija ar kitomis priežastimis.



Kas vyksta smegenyse sutrikus kraujotakai?


Išplitusį smulkiųjų arterijų pažeidimą lydi įvairūs patomorfologiniai pokyčiai smegenyse, iš kurių patys svarbiausi – difuzinis periventrikulinės ar subkortikalinės baltosios medžiagos pažeidimas bei dauginiai lakūniniai infarktai giliosiose smegenų dalyse. Difuzinio smegenų audinio pažeidimo atsiradimui daugiausia įtakos turi lėtinė hipoperfuzija, endotelio disfunkcija, kai išnyksta smulkiųjų kraujo indų reaktyvumas, sutrikęs neurovaskulinių vienetų funkcionavimas bei suardytas hematoencefalinio barjero vientisumas. Lakūninius židinius sukelia smulkiųjų penetruojančių arterijų, krauju aprūpinančių pačias giliausiais smegenų struktūras, okliuzija. Esant stambiųjų ir vidutinių arterijų aterosklerozei, smegenų audinio pažeidimas gali progresuoti dėl pasikartojančių hipoperfuzijos epizodų arba mikroembolijos.


Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2010 Nr. 4