Profesorius Antanas Gendrolis jau parašė ir trečiąją knygą, tik šį kartą mažesnės apimties – 222 p., apie dar du bičių produktus – žiedadulkes ir bičių duonelę. Tai rodo šio autoriaus nenuilstamą energiją glaustai ir suprantamai pateikti jau nemažai tyrinėtus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje šiuos svarbius žmogaus sveikatai bičių produktus.
Pirmame knygos skyriuje aprašytos žiedadulkių fizikinės savybės ir gan plačiai išnagrinėtos šio produkto biocheminės savybės ir jų sudedamosios dalys. Visa tai didina ne tik mokslinę, bet ir praktinę knygos vertę. Vis dėlto norėtųsi dar labiau paryškinti vieną skirtumą, pabrėžiant, kad bičių suneštos žiedadulkės vartojamos į vidų (per burną, valgant) ir mažai kam esti alergiškos, o vėjo išnešiojamos žiedadulkės patenka į žmogaus organizmą tik per kvėpavimo takus ir dėl to dažnai gali sukelti alergijas ar net šienligės reiškinius. Visa tai reikėtų žinoti ne tik eiliniam skaitytojui, bet ir gydytojui, net gydytojui alergologui, kurie dažnai visas žiedadulkes laiko alergenais..
Išsamiai aprašyta ir bičių duonelė bei jos cheminės ir kitos savybės, ypač jos konservavimo būdai. Mikrobiologinis švarumas ir kokybės įvertinimas aprašytas kartu , t. y. abiejų aprašomų bičių produktų – žiedadulkių ir bičių duonelės. Mano manymu, gerai, jog trečiame knygos skyriuje kartu nagrinėjamos šių produktų farmakologinės, antioksidacinės, imunostimuliuojamosios ir kitos savybės. Galbūt tik reikėjo labiau išryškinti žiedadulkių ir bičių duonelės skirtumus, o kai kur, ypač klinikinėje praktikoje, pabrėžti bičių duonelės pranašumą prieš žiedadulkes.
Pakankamai gerai nušviestas žiedadulkių ir bičių duonelės naudojimas apiterapijos praktikoje. Tinkamai pateikta ir gana gausiai iliustruota tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių stebėjimais gydant įvairias ligas.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2012 Nr. 7