Dabar lygiagrečiu vaistų importu (LI) Lietuvoje užsiima devynios farmacijos įmonės. Didžiausią rinkos dalį užėmusi UAB „LEX ANO“ pateikė 155 vaistų tiekimo paraiškas. Kitų įmonių – UAB „Tojaris projektai“, UAB „Limedika“, SIA Scandic pharma, UAB „Alvogen baltisc“, UAB „East Europe pharmacy group“, UAB „ICG farma“, UAB „Armila“ bei UAB „Nemuno vaistinė“ – veiklos apimtys ženkliai mažesnės.
Lygiagretaus vaistų importo pozicijos stiprėja. 2011 metais buvo gautos 55 paraiškos, išduoti 46 leidimai. Pernai paraiškų skaičius išaugo iki 85, o išduota leidimų – 75. 2011 metais buvo parduota 121 796 LI vaistų pakuočių, o pernai – jau 189 699.
Didėja vaistų prieinamumas
Lygiagrečios prekybos šalininkai teigia, jog šis verslas tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai mažina valstybės išlaidas sveikatos apsaugai, kartu ir vartotojams, ir tampa vienintele konkurencijos forma bet kokiems vaistams visą patentinį laikotarpį. Būtent LI skatinamoje konkurencijoje laimi vartotojas. Originalūs, pažangūs, nauji vaistai tampa prieinami dėl mažesnės kainos…
Kaip atsitinka, kad kitose rinkose pavyksta „atrasti“ ir į Lietuvą pargabenti pigesnių vaistų? Tokią situaciją lemia keletas priežasčių. Iš tiesų patentinė vaisto apsauga skirtingose šalyse gali keistis priklausomai nuo prekės registravimo laiko, nevienodos ir tam tikrų šalių derybinės pozicijos su farmacijos preparatų gamintojais, skirtingo valstybių vaistų kompensavimo, rinkodaros, pardavimų strategijos sistemos, skirtingų šalių infliacijos lygių ir t. t. LI šalininkai pabrėžia, jog ši veikla yra legali (išlaiko pagrindinį ES prekybos principą – laisvą prekių judėjimą tarp ES šalių), saugi (vaistai pagaminti toje pačioje gamykloje, identiškos sudėties), patikima (gamykloje pagaminta, Lietuvoje perpakuota ir platinama preparacija paisant visų Geros gamybos praktikos reikalavimų)…
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2013 Nr. 2