Lėtinis bronchitas – tai ilgai trunkantis bronchų gleivinės uždegimas, kai pacientas per dvejus metus iš eilės mažiausiai 3 mėn. per metus kosėjo ir skrepliavo.
Lėtiniu bronchitu žymiai dažniau serga vyrai (santykis 3:1).
Egzogeninės priežastys:
- Cigarečių rūkymas (daugiau 90 proc. sergančiųjų lėtiniu bronchitu yra rūkaliai).
- Oro tarša.
- Drėgnas ir šaltas oras.
- Sinobronchinis sindromas (lėtinis sinusitas ir bronchų infekcija).
Endogeninės priežastys:
- IgA trūkumas.
- Bronchų žiuželių funkcijos sutrikimas.
- α1 proteazės inhibitorių deficitas.
Klinika
Lėtinio bronchito simptomai, tokie kaip kosulys ir skrepliavimas, labai primena ūminio bronchito kliniką. Pagrindinis skirtumas yra ligos eiga. Ūminio bronchito atveju simptomai paprastai išnyksta po 2-3 sav. Lėtinio bronchito klinikiniai reiškiniai tęsiasi metais.
Lėtinis bronchitas yra skirstomas:
- Obstrukcinis.
- Pūlingas.
- Paprastas (katarinis).
Obstrukcinio bronchito atveju dominuoja ne tik kosulys ir skrepliavimas, bet, ligai užsitęsus, atsiranda dusulys. Auskultuojant girdime sausus karkalus. Diagnozę patvirtina spirometrinis tyrimas: nustatoma obstrukcinio tipo spirograma, FEV1 sumažėjimas. Esant pūlingam bronchitui, dominuoja produktyus skrepliavimas pūlingais skrepliais. Paprastojo bronchito atvejais skrepliai būna gleivėti.
Tiek paprastojo, tiek pūlingo bronchito atvejais spirograma būna normali. Krūtinės ląstos organų rentgenogramoje lėtinio bronchito atveju gali būti stebimas paryškėjęs piešinys. Laboratoriniuose kraujo tyrimuose, esant ligos paūmėjimui, galima saikinga leukocitozė, padidėjęs CRB ir ENG.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2013 Nr. 2