Suaugusiųjų ūmaus neurosensorinio klausos pažeidimo rizikos veiksnių sisteminė apžvalga

R. J.Lin, R. Krall, B.D. Westerberg, N.K. Chadha, J.K. Chau

 

Įvadas

Ūmus neurosensorinis klausos pažeidimas (ŪNSKP) diagnozuojamas, kai klausos slenksčiai padidėja daugiau nei 30 dB trijų greta esančių dažnių garsui per trumpiau nei 3 dienas. 5–20 asmenų iš 100 000 kasmet patiria ŪNSKP. Ankstesnėse sisteminėse apžvalgose nustatyta, kad virusinės infekcijos, kraujotakos nepakankamumas, imuniniai pokyčiai, vidinės ausies ir centrinės nervų sistemos nenormalumai yra dažniausi žinomi ŪNSKP rizikos veiksniai, bet vis tik daugiausia ŪNSKP atvejų priežasties išaiškinti nepavyksta (ideopatiniai ŪNSKP).

Literatūros duomenimis, dažniausia ŪNSKP priežastimi yra ŠKS pakitimai, nes vidinė ausis gali būti jautresnė labirintinės arterijos kraujotakos pakitimams. Ūmios eigos ir vienpusis klausos pažeidimas lygintinas su tokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) kaip trumpalaikis apakimas, grįžtama miokardo išemija/infarktas. Ir nors širdies ir kraujagyslių ligos, tarp jų – arterinė hipertenzija, ir rūkymas nurodomi kaip ŪNSKP rizikos veiksniai, apibrėžto/galutinio ryšio nenustatyta. Bendrieji gyventojų tyrimai, atlikti JAV 1999–2004 metais, atskleidė, kad 67 proc. 60 metų ir vyresnių amerikiečių turi padidėjusį kraujospūdį. 2000 m. 2,8 proc pasaulio žmonių sirgo cukriniu diabetu, o 2006 m. tyrėjai nustatė, kad 9,1–28,6 proc. JAV gyventojų rūko.

Šio tyrimo tikslas buvo apibendrinti naujausius literatūros duomenis apie galimus suaugusiųjų ŪNSKP rizikos veiksnius.

 

Metodika

Sisteminei analizei atrinkti straipsniai anglų kalba iš MEDLINE (1950 sausio 1–2010 lapkričio 30), Embase (1980 sausio 1–2010 lapkričio 30) ir Įrodymais pagrįstos medicinos apžvalgos. Paieškos kriterijais buvo: neurosensorinis klausos pažeidimas, ūmus klausos pažeidimas, rizikos veiksniai, pacientų amžius – 19 metų ir vyresni. Rastus 22 kriterijus atitinkančius straipsnius nepriklausomai analizavo 3 tyrėjai. Duomenys buvo apdoroti statistiškai.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2013 Nr. 1