Farmakologinis budrumas Lietuvoje atitinka europinį lygį
Farmakologinis budrumas – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą (NRV) nustatyti, įvertinti ir stebėti bei įspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. NRV – tai žalingas vaisto poveikis žmogui, vartojančiam paskirtą įprastą vaisto dozę ligų profilaktikai, diagnostikai, gydymui arba fiziologinėms organizmo funkcijoms gerinti. NRV vadinami visi atvejai, kai sveikatos priežiūros specialistas galvoja, kad pastebėtas nepageidaujamas vaisto poveikis gali būti sukeltas vaisto. Kaip pavyksta įgyvendinti farmakologinio budrumo nuostatas bei kitas šiandienes aktualijas, kalbamės su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaite-Puodžiuviene bei šio skyriaus vyriausiąja specialiste Justina Penkauskaite.
2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Farmacijos įstatymo redakcija, kurioje buvo atnaujinti farmakologinio budrumo reikalavimai. Kokius svarbiausius farmakologinio budrumo pokyčius galėtumėte įvardyti ir apibrėžti jų svarbą?
V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė (V. Ž.-P.): Vienas didžiausių pokyčių farmakologinio budrumo veikloje – išplėsta nepageidaujamos reakcijos į vaistą sąvoka. Nepageidaujama reakcija yra nenorimas, neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą. Dabartinė sąvoka šiuo metu apima ne tik vaistinio preparato charakteristikų santraukoje nurodytomis indikacijomis bei dozėmis vartojamų vaistų sukeltus žalingus ir nenorimus poveikius, bet ir kilusius dėl klaidingo vartojimo bei nesilaikant patvirtintų vartojimo sąlygų, įskaitant piktnaudžiavimą.
Kaip šie nauji reikalavimai padės spręsti problemas, susijusias su farmakologiniu budrumu?
V. Ž.-P.: Galimybė pacientams pranešti apie NRV bei gerokai išsiplėtusi NRV sąvoka padės surinkti daugiau vertingos informacijos apie vaistų saugumą. Pastaruoju metu jau gauname daugiau pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, šiame procese aktyviai pradeda dalyvauti ir pacientai.
Kokia situacija dabar susiklosčiusi Lietuvoje? Ar gaunate daug pranešimų apie šalutinius vaistų poveikius?
Justina Penkauskaitė (J. P.): Pastaraisiais metais gaunamų pranešimų skaičius didėjo, dalis gydymo įstaigų pradėjo aktyviau dalyvauti šioje veikloje, be to, padaugėjo ir iš vaistininkų gaunamų pranešimų (anksčiau pranešimų iš jų negaudavome)
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2013 Nr. 5