Ūminiai ir lėtiniai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai

Ūminiai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai

Ūminiams galvos smegenų kraujotakos sutrikimams priskiriami praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) ir insultas. PSIP vadinamas ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai tęsiasi iki 24 valandų. Jei simptomai išlieka ilgiau, liga vadinama galvos smegenų insultu. Insulto metu pažeidimo vietoje žūva smegenų ląstelės – neuronai. Išeminis insultas (smegenų infarktas) įvyksta užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, o hemoraginis insultas (intracerebrinė arba subarachnoidinė kraujosruva) – išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų dangalus.

Ūminiai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai pasireiškia dvejinimusi akyse, mieguistumu, pykinimu ar vėmimu. Taip pat staiga be aiškesnės priežasties ima suktis galva, sutrinka koordinacija, netikėtai ligonis apalpsta. Kartais minėti įspėjamieji simptomai užtrunka neilgai ir gali išnykti po keleto ar keliolikos minučių. Kartu su šiais simptomais gali staiga nusilpti, nutirpti ar tapti nejautri ranka, koja ar viena veido pusė, sutrikti kalba, atsirasti dėl neaiškios priežasties galvos skausmas.

 

Lėtiniai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai

Lėtiniai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai yra įvairūs, tačiau pagrindinis ir dažniausiai diagnozuojamas – lėtinė smegenų išemija (LSI). Tai nespecifiniai neurologiniai ir psichikos simptomai, atsiradę dėl ilgalaikio galvos smegenų kraujotakos sumažėjimo, dažniausiai vyresniems žmonėms. Jų priežastys gali būti įvairios: galvos smegenis maitinančių arterijų susiaurėjimai ir užsikimšimai, mikroangiopatijos, ortostatinė hipotenzija, sutrikusi smegenų kraujotakos autoreguliacija ir kt.

Todėl diagnozuojant būtina paneigti kitas ligas, kurių gydymas skiriasi: vestibulinio aparato ligas (gerybinį padėties galvos svaigimą, klausos nervo neuropatiją), Alzheimerio ligą, lėtinę subdurinę hematomą, normalaus spaudimo hidrocefaliją, galvos smegenų naviką, senyvo amžiaus žmonių depresiją ir kt.

LSI simptomai dažniausiai pasireiškia nespecifiniais negalavimais: miego sutrikimais, psichiniu-emociniu nuovargiu, galvos svaigimu ir skausmais, nestabilia pusiausvyra ir eisena, ūžimu ausyse, pablogėjusiu naujų įvykių atsiminimu (tačiau ne tokiu smarkiu kaip sergant Alzheimerio liga) ir kt. Neurologinių židininių simptomų nebūna arba jie yra atsiradę po persirgto ūminio insulto.

 

Gydymas

Ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas yra urgentinė būklė, reikalinga skubios medicinos pagalbos. Pacientai, sergantys ūminiu insultu, turi būti gydomi stacionare, jei ligonio būklė sunki (sutrikusios gyvybinės funkcijos), jis turi būti gydomas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Jei pacientai patenka į gydymo įstaigą tuomet, kai praeinančio smegenų išemijos priepuolio (PSIP) simptomai dar neišnykę, gydoma taip kaip ir ūminio insulto atveju. Tačiau turint galvoje, kad dauguma pacientų patenka pas gydytojus, kai PSIP simptomai jau būna išnykę, svarbu apsaugoti nuo kitų galimų priepuolių pasikartojimo bei insulto pasireiškimo. Tai dar vadinama ir antrine insulto profilaktika. Tokiu atveju pirmiausia svarbu sureguliuoti gyvenseną ir koreguoti visus, kuriuos galima, insulto išsivystymo rizikos veiksnius.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2013 Nr. 5