Stabilioji krūtinės angina
Krūtinės angina, arba stenokardija, – klinikinis sindromas, kurį sukelia trumpalaikė miokardo išemija ir kuris pasireiškia būdingais priepuoliniais skausmais. Išemija atsiranda, sutrikus pusiausvyrai tarp miokardo poreikio ir aprūpinimo deguonimi (miokardo aprūpinimo krauju).
Šį disbalansą gali sąlygoti:
- aterosklerozės sukelta vainikinių arterijų stenozė;
- vainikinių arterijų spazmas, kurį gali sukelti endotelio disfunkcija;
- kraujo sudėties pokyčiai (padidėjęs kraujo trombogeniškumas arba hiperkoaguliacinis sindromas);
- mažųjų širdies kraujagyslių pažeidimas (rūkymas, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija);
- nepakankamas kraujo tekėjimas vainikinėmis arterijomis;
- kitos priežastys (aortos angos stenozė, anemija, apsinuodijimas anglies monoksidu).
Esant lėtiniams vainikinių arterijų susiaurėjimams, fizinis krūvis, tachikardija, stresas pagreitina vainikinėse arterijose kraujo tėkmę, kuri jau nepajėgia pakankamai aprūpinti miokardo deguonimi. Tai sukelia stabiliąją krūtinės anginą.
Klinika
Jutimų pobūdis. Fizinės ar nervinės įtampos metu ligonis pajunta spaudimą, sunkumą, gniaužimą, deginimą arba sunkiai apibūdinamą nemalonų pojūtį krūtinėje. Kartais skundžiasi dusuliu arba smaugimo pojūčiu kakle, viršutinėje krūtinės dalyje.
Vieta. Skausmas jaučiamas už krūtinkaulio arba šalia jo, dažniau iš kairės arba abiejų pusių. Kartais skauda tik plitimo vietose.
Plitimas. Dažniausiai skausmas plinta vidiniu kairiosios rankos paviršiumi iki dilbio, riešo ar į kairįjį petį, į kairiosios mentės arba tarpumentės sritį. Retai skausmas plinta tik į dešiniąją ranką, į epigastriumą, dantis, pakaušį.
Trukmė. Angininis skausmas trunka 0,5–5 min., rečiau – 10–15 minučių. Užsitęsus angininiam skausmui daugiau kaip 20 minučių, jei nitroglicerinas yra neveiksmingas, galima įtarti ūminį miokardo infarktą.