Virginija Grigaliūnienė
Šių metų balandžio 2 dieną Estijos valstybinės vaistų agentūros (EVVA) internetiniame puslapyje buvo paviešinta lakoniška informacija apie numatytą šalies farmacijos verslo reformą. Jos tikslas – panaikinti Estijoje veikiančių vaistinių tinklų monopolinį viešpatavimą rinkoje. Tiesa, pokyčių šia linkme dar teks palaukti – farmacijos verslą tam tikra prasme „pažabosiantis“ sprendimas, remiantis priimtais teisės aktais, įsigalios nuo 2020-ųjų balandžio. Aišku, jei per šį laiką nebus priimti kiti, ankstesniuosius panaikinantys, teisės aktai. O tai, pasirodo, visai įmanoma.
Apynasris vaistinių tinklams
Pernai Estijos politikai palaimino farmacinę veiklą šalyje reglamentuojančius pokyčius. Šios reformos tikslas, kaip „Farmaciją ir laiką“ informavo Estijos valstybinės vaistų agentūros generalinė direktorė Kristin Raudsepp, – pakeisti (patobulinti) farmacijos verslo veiklą, nustatant šio verslo atstovams atitinkamus apribojimus. Naujovės esmė ta, kad vaistinės savininkas turės būti farmacininkas, galės turėti ne daugiau kaip keturias vaistines ir bent vienoje iš šių vaistinių dirbti. Atitinkami reikalavimai numatyti ir steigiant vaistinės filialą – vietovė, kurioje galės būti toks filialas įsteigtas, turės turėti ne mažiau kaip 2 tūkstančius gyventojų, atstumas tarp tokių kaimo vaistinių turės būti ne mažesnis kaip 30 kilometrų.
Pereinamasis laikotarpis, per kurį Estijoje šiuo metu veikiantys vaistinių tinklai privalės persiorientuoti dirbti pagal naująją tvarką, numatytas iki 2020 metų balandžio 1 dienos.
Kas išloš, o kas praloš?
Kaimynų estų priimtą sprendimą įvertinti, savo nuomonę šiuo klausimu išsakyti paprašėme Lietuvos valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos direktorių Gintautą Barcį.
„Kiek man šiai dienai yra žinoma, Estijoje priimti įstatymo pakeitimai, kurie galutinai turi įsigalioti tik 2020 metų pavasarį, – kalbėjo G. Barcys. – Šie pakeitimai numato tam tikrus veiklos ribojimus, gal tiksliau – reikalavimus šalyje veikiantiems vaistinių tinklams“.
Anot G. Barcio, yra numatyta, kad vaistinės savininkas turės dirbti vaistinėje, kad jis negalės turėti daugiau kaip keturių pagrindinių vaistinių. Tiesa, vaistinių filialų skaičius ribojamas nebus, tačiau filialai galės būti steigiami irgi tik laikantis tam tikrų sąlygų. Bene svarbiausia sąlyga esą yra ta, kad vietovėje, kurioje ketinama steigti vaistinės filialą, turi gyventi ne mažiau kaip 2 tūkstančiai žmonių.
Ką tokie pokyčiai duos Estijai? Kuo ir kam jie naudingi ir kodėl jais nepatenkinti šalyje dabar veikiančių vaistinių tinklų savininkai?
G. Barcio nuomone, tiksliausius atsakymus į šiuos klausimus pateiktų reformos kūrėjai. Be abejo, svarbiausias šios reformos tikslas esą buvo monopolijų išardymas, o drauge su tuo – ir vaistų atpiginimas. Vadinasi, iš to naudą pirmiausia pajustų šalies gyventojai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, kurie dažniau serga, o pajamos nėra labai didelės.
„Bet ar iš tikrųjų taip ir bus, sunku pasakyti, – pabrėžė VVKT direktorius. – Nesu tikras, ar, įgyvendinus šią reformą, gyventojams bus geriau“.
Kodėl farmacijos verslo užkulisius žinančiam VVKT vadovui kyla tokių pesimistinių minčių? Kodėl išlieka abejonių dėl, regis, visuomenei turinčio labai patikti estų politikų sprendimo?
„Mano turimais duomenimis, Estijoje vaistinių tinklų koncentracija buvo ženkliai didesnė nei Lietuvoje, – atkreipė dėmesį G. Barcys. – Jei pas mus, Lietuvoje, yra maždaug keturi-penki vaistinių tinklai, užimantys didžiąją dalį farmacijos rinkos, tai Estijoje tinklų skaičius mažesnis – vos keli. Matyt, tikimasi, kad tokią vaistinių tinklų koncentraciją panaikinus, atsirastų didesnė konkurencija ir galbūt visiems dėl to būtų tik geriau. Kitaip sakant, tikima, kad konkurencija turėtų „aptirpdyti“ vaistų kainas.“
Tačiau, anot VVKT direktoriaus, nereikėtų pamiršti ir to, kad ne paskutiniu smuiku šioje srityje „griežia“ ir vaistų gamintojai. Jie, kaip žinia, nesuinteresuoti mažinti savo produktų kainų, todėl, jei šalyje vaistinių dariniai, įgyvendinus reformą, bus nedideli, rinka – maža, gamintojams gali nebeapsimokėti gaišti laiką su tokia smulkme. Jie esą gali pasiieškoti kitų rinkų, o dėl šios ir kitų priežasčių vaistų kainos šalyje gali net išaugti.
„Taigi akivaizdu, jog, įsigaliojus numatytiems pokyčiams, situacija Estijos farmacijos rinkoje keisis, bet ar ji pasikeis į gerąją pusę, dar neaišku. Nedrįsčiau to tvirtinti“, – savo įžvalgomis pasidalijo G. Barcys.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 6