Atšalus orams, organizmui pradeda trūkti saulės šviesos, šilumos, vitaminų, būdingi dažni oro temperatūros pokyčiai. Susilpnėjusi organizmo imuninė sistema negeba priešintis peršalimo ligoms, dėl to atsiranda kosulys, sloga, gerklės peršėjimas, verčiantis žmogų gydytis įvairiais vaistais. Neretai kyla klausimas – kokius preparatus geriausia rinktis? Gydymas vaistiniais preparatais niekada nekėlė abejonių jau nuo senų laikų.
O šiuolaikinės technologijos ir tyrimo metodai ne tik patvirtina šiuos preparatus esant veiksmingus, bet ir padeda sukurti tobulesnes, geriau pasisavinamas jų formas. Svarbu pažymėti, kad vis daugiau žmonių šiais „sintetiniais“ laikais grįžta prie gamtai artimesnių dalykų ir renkasi patvirtintus, moksliškai įrodytus natūralius preparatus. Pastaruoju metu vis plačiau nagrinėjamas vaistinių augalų čiobrelių (Thymus serpyllum) (1 pav.) gydomasis poveikis sergant kvėpavimo takų infekcija.
Kvėpavimo takų infekcijos
Kvėpavimo takų infekcijos (KTI) – opi vaikų ir suaugusiųjų problema. Kvėpavimo, kitaip viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų, infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai [1]. Šios infekcijos, ypač atvėsus orams, sutrikdo savijautą, sukelia lėtinių ligų paūmėjimą, ekonomikos nuostolių dėl praleistų darbo dienų, o kartais yra viena mirtingumo priežasčių. Antibiotikai yra pagrindinis iki šiol būdas KTI gydyti, įtariant bakterinės kilmės etiologiją, tačiau toli gražu ne visada efektyvūs ir nebūtini, ypač sergant virusų sukeltomis kvėpavimo takų infekcijomis. Vien ikimokyklinio amžiaus vaikams bronchitą dažniausiai (90 proc. atvejų) sukelia virusinės infekcijos (HRV, paragripas, adenovirusas).
Bakterinės infekcijos (H. influenzae, S. pneumonia) yra reta vaikų ūmaus bronchito priežastis. Maži vaikai dažniausiai serga obstrukciniu bronchitu, kurio sunkumą lemia ne bakterinė intoksikacija, o kvėpavimo distreso simptomai. Obstrukcinis bronchitas neturėtų būti gydomas antibiotikais. Antibakterinis gydymas gali būti skiriamas tik nustačius bakterinę infekciją skreplių ar bronchų sekreto pasėliuose ar patvirtinus imunologiniais tyrimais (IgM ar IgA atipinėms infekcijoms). Krūtinės ląstos rentgenograma ir bendrojo kraujo tyrimo, CRB rezultatai padeda paneigti pneumoniją ir taip išvengti nereikalingo antibiotikų skyrimo. Papildomai būtina vartoti mukoliziniu, sekretoliziniu ir sekretomotoriniu poveikiu pasižyminčius preparatus, kurie skystina tirštą bronchų sekretą, mažina gleivinės paburkimą ir taip lengvina gleivių šalinimą iš kvėpavimo takų bei KTI simptomus.
Gydymas vaistiniais preparatais ir kosulys
Augalinių preparatų veikliosios medžiagos yra augalinės kilmės. Taikant analizės metodus vaistinių preparatų ir jiems gaminti naudojamų žaliavų tapatybei, kiekybinei ir kokybinei sudėtims ir kitoms farmacinėms savybėms įvertinti tiriamos augalinių preparatų cheminės savybės. Tyrimai atliekami pagal fitochemijos principus, remiantis botanikos, augalų taksonomijos, ekologijos mokslais [2].
Augalinės kilmės vaistiniai preparatai, skirti kosuliui gydyti ir lengvinti, savo sudėtyje turi čiobrelių, kuriuose yra timololio, karvakrolio, p-cimolio, pineno, borneolio, linalolio ir kitų eterinių aliejų, organinių rūgščių, flavonoidų, raugų ir mineralinių medžiagų, kartumynų, vitamino C ir triterpeno junginių. Šie preparatai pasižymi dezinfekuojamosiomis, uždegimą slopinančiomis savybėmis, mažina spazmus, skausmą, ramina, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą. Pastarasis yra labai svarbus organizmo apsauginis refleksas – kosint iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai. Tai ne liga, o daugelio ligų simptomas.
Susirgus KTI dažniausiai iš pradžių pasireiškia sausas, neproduktyvus kosulys, vėliau pereinantis į drėgną – produktyvų. Kvėpavimo takuose pradeda gamintis daugiau gleivių (sekreto), kurios tampa klampesnės nei įprastai, sunkiau pasišalina ir, dirgindamos kvėpavimo takuose esančias laisvas nervų galūnėles, sukelia kosulį. Kad virusinė infekcija nesikomplikuotų, t. y. greta neprasidėtų bakterinė infekcija, šios gleivės turi būti iškosėtos.
Preparatai, kurių sudėtyje yra čiobrelių, lengvina atsikosėjimą, veikia bronchospazmolitiškai, sekretolitiškai ir antiflogistiškai [3], tai ypač svarbu gydant ūminį bronchitą, kai kosulys produktyvus. Čiobreliai, vietiškai veikdami plaučius, dezinfekuoja kvėpavimo takus, atpalaiduoja bronchų spazmus, skatina bronchų sekreciją, lengvina atsikosėjimą, puikiai tinka pajutus pirmuosius peršalimo simptomus.
Dvigubai slaptame tyrime dalyvavo 361 ambulatorinis ligonis, sergantis ūminiu bronchitu, pasireiškiančiu >10 kosulio priepuolių per dieną, susilpnėjusiu atsikosėjimu. 11 dienų buvo lyginamos 2 grupės pacientų, sergančių ūminiu bronchitu su produktyviu kosuliu. Pirmoji gavo čiobrelių ir raktažolių šaknų mišinį (n = 182), antroji – placebą (n = 179). Pirminio apsilankymo metu atliktas pirminis sveikatos patikrinimas ir suplanuoti 2 kontroliniai patikrinimai (2 apsilankymas – 4 diena, 3 apsilankymas – 10 diena/gydymo pabaiga).
Ūminio bronchito gydymo efektyvumas buvo vertinamas skaičiuojant pacientui kosulio priepuolių skaičių per dieną. Ūminio bronchito simptomai ir tyrėjo įvertinti svarbiausi ligos simptomai buvo apibrėžti pagal Bronchito sunkumo skalę (BSS): pagrindiniai klinikiniai simptomai – kosulys, skrepliavimas, karkalai, krūtinės skausmas kosulio metu, dusulys. Kiekvienas jų vertintas vienu balu, po to – balų suma: 0 (nebūna), 4 (labai sunkus). Vaistinio preparato toleravimas vertintas registruojant nepageidaujamas reakcijas, taip pat pagal paciento ir tyrėjo bendros būklės vertinimus klinikinio tyrimo pabaigoje.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 7