Geležis yra būtina medžiaga visiems gyviems organizmams, išskyrus kai kurias bakterijas. Dažniausiai geležis kaupiama metaloproteinuose, nes gryna forma skatintų laisvųjų radikalų, kurie yra nuodingi organizmui, susidarymą. Geležis yra sudedamoji deguonį pernešančių baltymų (hemoglobino, mioglobino) dalis, ji reikalinga ir kitiems audiniams ir biologiniams procesams. Žmogaus organizme yra apie 4 gramai geležies katijonų.
Geležies trūkumas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių: netinkamos mitybos, padidėjusio geležies praradimo (kraujavimai), padidėjus geležies poreikiui (nėštumo metu, sunkus fizinis darbas, lėtinės ligos, infekcijos), sutrikus geležies pasisavinimui (dėl virškinimo organų ligų, po operacijų, fermentinio nepakankamumo) ir kt.
Vaistai ir maisto papildai
Jei žmogui prieinama arba praktikuojama mityba neužtikrina reikiamo į organizmą patenkančios geležies kiekio (gyvenant tam tikromis socialinėmis ar geografinėmis sąlygomis, prastai maitinantis ir pan.), būtina reguliariai vartoti geležies papildomai. Tokiais atvejais su maistu rekomenduojami geležies turintys maisto papildai. Jei geležies organizmas praranda dėl fiziologinių ar nefiziologinių (patologinių) būklių (per gausios mėnesinės, kraujavimai, lėtinės infekcijos ir kt.), tuo labiau esant klinikinių geležies trūkumo požymių (anemija ar kt.), padėti gali tik vaistiniai geležies preparatai (vaistai). Vaistiniai geležies preparatai nuo geležies turinčių maisto papildų skiriasi: didesniu geležies kiekiu, technologinėmis savybėmis, gerinančiomis geležies pasisavinimą, didesniu terapiniu aktyvumu.
Lietuvoje registruoti 37 nevaistiniai geležies preparatai, 4 vaistiniai dvivalentės geležies preparatai (iš jų vienas sudėtinis ir vienas prolonguotas: Ferrofolgamma, Tardyferon, Hemofer (skysta forma), Tot Hema (geležies gliukonatas), vienas geriamasis trivalentės geležies preparatas Ferrum Lek, 5 intraveniniai trivalentės geležies preparatai (dekstranas, sacharozė, maltozė).
Vaistiniai geležies preparatai gali būti sudaryti vien iš geležies (monopreparatai) arba iš geležies ir papildomų komponentų.
Tyrimai rodo, kad geriausių rezultatų gydant geležies stokos sukeltas patologijas pasiekiama vartojant kompleksinius vaistus, kurių sudėtyje, be geležies, yra komponentų, gerinančių geležies pasisavinimą ir biologinį panaudojimą (kaip antai folio rūgštis, vitaminai B12 ir C).
Vienas plačiausiai vartojamų vaistų kategorijos geležies preparatų, atitinkantis geriausiai toleruojamą ir įsisavinamą geležies dozių intervalą, yra Ferro-Follgamma (FFG). Kiekvienoje minkštojoje FFG kapsulėje yra 100 mg džiovinto geležies (II) sulfato (atitinka 37 mg geležies), 5 mg folio rūgšties ir 10 mikrogramų cianokobalamino. Vartojant FFG padengiama ir galima folio rūgšties bei vitamino B12 stoka.
FFG – neprolonguota geležies forma. FFG galima skirti ir valgant. Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: skystasis nesikristalizuojantis sorbitolis (E420) (35,4 mg/kapsulėje), sojų lecitinas. Ferro-Folgamma gydoma dėl įvairių priežasčių atsiradusi kompleksinė geležies, folio rūgšties ir vitamino B12 stoka organizme.
Jei organizmas negauna pakankamo kiekio šių maisto medžiagų, gali pasireikšti šios būklės:
anemija (sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis), nervų ligos, smegenų funkcijos sutrikimai, gleivinių pokyčiai, nuovargis, rankų ir kojų dilgsėjimas, blyškumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas, stuburo smegenų ligos.
Folio rūgšties, vitamino B12 ir geležies stoka gali atsirasti dėl kraujavimo (iš skrandžio, žarnų, šlapimo pūslės, hemorojaus mazgų, mėnesinių ar gimdymo metu), nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu (motinai, vaisiui ir kūdikiui), dėl nepakankamos mitybos ar badavimo, lėtinio alkoholizmo, rezorbcijos sutrikimų, ilgalaikės hemodializės, dėl vaistų nuo traukulių ir kontraceptinių tablečių vartojimo.
Ferro-Follgamma sudėtis
Geležis. FFG sudėtyje yra geležies, kuri būtina organizmui. Jos reikia hemoglobino sintezei ir oksidacijos procesams, vykstantiems gyvuose audiniuose. Per parą suaugusiam vyrui reikia apie 10 mg, moteriai – 15 mg geležies. Paauglystės, nėštumo bei maitinimo krūtimi laikotarpiu šio mineralo poreikis yra didesnis [1]. Geri geležies šaltiniai yra raudona mėsa, paukštiena, pupelės, rugiai, lapinės daržovės. Sveikas organizmas iš gyvūninės kilmės produktų pasisavina iki 31 proc. juose esančios geležies (dvivalentės), iš augalinių – iki 7,5 proc. (trivalentės). Esant geležies trūkumui jos pasisavinimas išauga atitinkamai iki 47 proc. ir 21 proc. Augalinės geležies pasisavinimą iki 6 kartų padidina tuo pat metu vartojamas vitaminas C, o neigiamą įtaką pasisavinimui daro taninai, fitino rūgštis. Geležies trūkumas gali būti viena iš svarbiausių priežasčių.
Hemoglobino ar kitų hemo baltymų dvivalentė geležis absorbuojama su sveika hemo molekule. Visi kiti išgerti trivalentės geležies junginiai organizme pirmiausia verčiami dvivalentės geležies jonais, kuriuos, tarpininkaujant apoferitinui-feritinui, iš žarnų spindžio absorbuoja žarnų gleivinės membrana. Plazmoje geležis būna susijungusi su transferinu, kuris perneša geležies jonus į panaudojimo vietą. Paprastai absorbuojama 30‑50 proc. išgerto geležies kiekio.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 2