Farmacijos specialistams skirtoje konferencijoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė – valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Beliauskienė skaitė pranešimą apie prekybą maisto papildais ir jų notifikavimą.
Reikalavimai maisto papildams
Maisto papildas – tai maisto produktas, kuris skirtas įprastam racionui papildyti, yra koncentruotas vienos arba kelių maisto arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami rinkai dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, skysčių ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais ir kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.
„Maisto papildai yra maisto produktai, o maistą tiekti gali maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą ar registraciją turintys subjektai. Prieš pradedant prekybą maisto papildais reikia apie juos pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, t. y. maisto papildus notifikuoti, – pabrėžė R. Beliauskienė. – Lietuvos Respublikoje pardavinėti maisto papildus, kurie nėra notifikuoti, kitaip sakant, nėra įtraukti į maisto papildų sąrašą, griežtai draudžiama“.
Anot pranešėjos, visai nesvarbu, jei maisto papildai yra notifikuoti kitoje valstybėje – Lietuvoje juos vis tiek privaloma notifikuoti.
Notifikuotų maisto papildų sąrašas, kaip informavo pranešėja, yra skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje, jis yra prieinamas visiems. Notifikuotų maisto papildų sąraše yra pateikiama visa informacija – koks subjektas pranešė apie maisto papildą, koks maisto papildo pavadinimas, kas jį gamina, kilmės šalis ir kt. Taip pat matoma ir maisto papildo būsena. Būsenos, anot R. Beliauskienės, yra kelios: dar nagrinėjama, ar notifikuoti maisto papildą Lietuvoje, arba toks nagrinėjimas jau baigtas.
Maisto papildų ženklinimas ir reklama
„Nagrinėjimo stadijoje maisto papildas jau yra įtrauktas į sąrašą, bet vis dar atliekamas jo vertinimas, – paaiškino R. Beliauskienė. – Na, o kai nagrinėjimas jau baigtas, vadinasi, produktas jau yra įvertintas, atitinka visus maisto papildams taikomus teisės aktų reikalavimus“.
R. Beliauskienė informavo, kad yra keli maisto papildų sąrašai.
„Vienas sąrašas yra nuo 2010 metų iki 2014 metų, o antrasis – nuo 2014 metų, – paaiškino ji. – Maisto produktų, įskaitant ir maisto papildus, ženklinime, pristatyme ar reklamoje galima vartoti įvairius terminus, teiginius apie sveikatingumą, tačiau tie teiginiai turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 bendruosius ir konkrečius reikalavimus ir būti įtraukti į leidžiamų teiginių sąrašus. Ką tai reiškia? Ogi kad turi būti nurodyta konkreti ir atitinkanti teiginio formuluotę informacija, taip pat turi būti numatytos ir atitinkamos vartojimo sąlygos. Taigi tame produkte turi būti tiek maisto medžiagų, kad jos užtikrintų teiginyje minimą poveikį“.
R. Beliauskienė pateikė pavyzdį. Tarkime, teiginys „vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą“.
„Kadangi maisto papildas yra maisto produktas, jis nėra skirtas ligoms gydyti. Dėl to tokia ir formuluotė – „padeda palaikyti normalią veiklą ar funkciją“, – paaiškino pranešėja, pabrėždama, jog vengtini teiginiai, kurie patvirtina, esą maisto papildas turi gydymo ar profilaktikos savybių. Kad ir tas pats vitaminas C – jei jis ir turi poveikį imuninei sistemai, vis dėlto jis nėra skirtas stiprinti ar gerinti, o vartojamas tik mitybai papildyti“.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 4