Jaunatviškai atrodantis Panevėžio teritorinės ligonių kasos valdininkas Zenonas Paulavičius yra sukaupęs jau gana solidų darbo stažą. Ypač daug patirties jis turi farmacinės veiklos sferoje: kone tris dešimtmečius dirbo vaistinėje (apie dvidešimt metų vadovavo savo privačiai vaistinei), o pastaruosius septynerius metus, kaip pats juokauja, vaistinėse esąs nepageidaujamas… Nes Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriuje dirbančio Zenono pareigos – tikrinti, ar farmacijos specialistai tinkamai atlieka savo darbą, ar, išduodami vaistinius preparatus ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamas medicinos pagalbos priemones, nepridaro pažeidimų, o kartu – ir nuostolių PSDF biudžetui… Kalbamės su Zenonu Paulavičiumi, kokie „likimo vingiai“ lėmė, kad jis pasirinko farmaciją, ir bandome išsiaiškinti, kodėl po kelių dešimtmečių aktyvios darbinės veiklos, supant išskirtinei vaistinės aurai, priėmė sprendimą atsisveikinti ne tik su savo įkurta ir išpuoselėta vaistine, bet ir apskritai su vaistininko profesija…
Gerbiamas Zenonai, jau ne vienerius metus vaistinėse jūs – persona non grata (liet. nepageidaujamas, nemielas matyti asmuo). Papasakokite, kodėl gi farmacijos specialistai, o kartu ir vaistinių vadovai, vaistinių tinklai, jūsų taip vengia?
Atsakymas labai paprastas – turbūt nėra nė vienos tikrinimo, stebėjimo, viešojo administravimo, kontrolės funkcijas atliekančios valstybinės institucijos, kurios darbuotojų apsilankymas tikrinimo vietose būtų sutinkamas katutėmis (juokiasi). Jau beveik aštuoneri metai, kai dirbu Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje, Kontrolės skyriuje. Į mano ir kitų šiame skyriuje dirbančių kolegų pareigas įeina ir Panevėžio bei Utenos regionų (pradedant nuo Pasvalio, Biržų ir baigiant Visaginu, Molėtais – taigi teritorija yra išties nemaža) vaistinių tikrinimas, aiškinantis, kaip vykdomos sutarčių su TLK sąlygos, ar į Privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą perduodami teisingi duomenys apie išduotus kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, ar farmacijos specialistai savo veikloje nepažeidinėja įstatymų, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės aktų. Jeigu dar tiksliau – ar yra vaistinėje pigiausių kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių; ar teisingai išrašyti kompensuojamųjų vaistų receptai ir taip, kaip nurodyta receptuose, išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Kitaip sakant, Kontrolės skyriaus specialistų pareiga yra užtikrinti, kad būtų tinkamai panaudojamos PSDF biudžeto lėšos, kad nepasitaikytų jų švaistymo, piktnaudžiavimo valstybės pinigais faktų. Po patikrinimų visą surinktą medžiagą analizuoju, vertinu, sisteminu…
Ir toks valdiškas, biurokratinis darbas, sausas, monotoniškas lentelių ar grafikų braižymas jums yra įdomesnis nei darbas vaistinėje su klientais, parenkant jiems vaistinius preparatus, dalijant patarimus, teikiant farmacines paslaugas?
Nenorėčiau su tuo sutikti… Farmacijos specialistų darbo tikrinimas nėra toks monotoniškas ir neįdomus, kaip gali pasirodyti iš šalies. Tenka pastoviai intensyviai mokytis, nes dalyvauju ir vaistinių, ir kitų sričių – Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, Specializuotų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų, brangiųjų tyrimų ir procedūrų, stacionarinių, slaugos, medicininės reabilitacijos, dantų protezavimo ir kitų paslaugų – patikrinimuose. Šiame darbe tenka išmanyti ne tik apie Privalomąjį sveikatos draudimą, teisės aktus, reglamentuojančius kontrolės procedūras, klinikinį kodavimą, tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą, bet net ir apie tokius dalykus, kaip ortopedijos technines priemones, sąnarių endoprotezavimą, akių lęšiukų operacijas. Trumpai tariant, išmanyti beveik visas sritis, kurios finansuojamos iš PSDF. Didelį dėmesį TLK skiria gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoms, todėl dalyvauju visuomenės švietime tiek per masinio informavimo priemones, tiek susitikimuose su pacientų draugijų, visuomeninių organizacijų atstovais, mokyklose ir pan. Nemažai darbo laiko užima informacijos rengimas įvairioms institucijoms ir asmenims, skundų nagrinėjimas, gydymo įstaigų ir vaistinių konsultavimas. Nors dirbu biurokratinėje sistemoje, savęs biurokratu nelaikau…
Gal kiek nesmagu žinoti tik tai, kad tikrinamose įstaigose tikrintojai niekada nelaukiami, kad mūsų vizitų tarsi prisibijoma. Bet nieko nepadarysi – toks yra mano darbas… Na, o kalbant apie darbą vaistinėje – taip, jis man patiko, viskas puikiai sekėsi, bet tiesiog atėjo laikas, kai reikėjo greitai apsispręsti, ar lieku vaistinėje ir toliau šeimą verčiu gyventi be normalių atostogų, net savaitgaliais ar švenčių dienomis neskiriant pakankamai laiko savo vaikams, o vėliau – ir augantiems anūkams, ar išeinu į bent kiek ramesnę aplinką.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 4