Vaikai nėra maži suaugusieji. Ar žinote, kad kūdikiai vaistų gali gauti net nesirgdami, o dar nėštumo metu ar žįsdami krūtį, jei pastarųjų vartoja mama? Ar žinote, jog nepageidaujamos reakcijos į vaistą kartais pasireiškia ne iš karto, o po daugelio metų?
Šiandien net 32 pasaulio šalyse prasidėjo socialinės žiniasklaidos kompanija Vaistų saugumo savaitė (medsafetyweek), skirta priminti, kodėl svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistą (NRV). Didžioji dauguma Europos šalių, įskaitant ir Lietuvos, taip pat Lotynų Amerikos, Australijos bei Artimųjų Rytų valstybių vaistų agentūras, suvienijo savo jėgas ir ragina visuomenę būti aktyvesne. Šįkart didžiausias dėmesys skiriamas vaikams bei moterims nėštumo ir žindymo metu, kurioms tenka vartoti vaistų, mat lapkričio 20 d. Jungtinės Tautos tradiciškai mini Pasaulinę vaikų dieną. Tiek šia diena, tiek socialinės žiniasklaidos kampanija „Vaistų saugumo savaitė“, kuriai sukurti specialūs animuoti filmukai (pastaruosius bus galima pamatyti VVKT „Facebook“ paskyroje), siekiama skatinti tarptautinę bendrystę ir didinti vaikų gerovę. Kampaniją remia Upsaloje (Švedijoje) įsikūręs Pasaulio sveikatos organizacijos NRV stebėsenos centras, Europos vaistų agentūra, Europos Komisija, taip pat įvairios tarptautinės pacientų organizacijos.
Pasak VVKT specialistų, nors Lietuvos vaistinėse esantys vaistai yra saugūs ir veiksmingi, visgi jie gali turėti šalutinį poveikį. Labai svarbu, kad su vaistais susijusi rizika visuomenei būtų suprantama, kad apie ją žinotų sveikatos priežiūros specialistai bei pacientai, įskaitant tėvus ir globėjus, taip pat žmones, kurie planuoja ar laukia kūdikio. Šalutinis vaistų poveikis gali būti labai įvairus: tiek aiškiai juntamas galvos ar skrandžio skausmas, odos bėrimas, į gripą panašūs simptomai, tiek pojūtis, kad organizmui tiesiog kažkas yra ne taip. Būtina atminti, jog kiekvienas pranešimas apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą prisideda prie vaistų saugumo ir kartu didina visuomenės supratimą apie vartojamus preparatus. Taip pat padeda kitiems pacientams išvengti žalos ateityje, o gydytojams saugiau skirti vaistus. Deja, ne visi žmonės, net ir patyrę vaistų šalutinį poveikį, apie tai praneša. Kodėl? Priežasčių, anot VVKT specialistų, greičiausiai yra kelios: vieni galbūt pamiršta tai padaryti, kiti nemano tai esant svarbiu dalyku, treti net nepagalvoja, kad nemalonią savijautą galėjo sąlygoti vartoti vaistai.
Svarbu atminti ir tai, jog vaikai ir kūdikiai į vaistus gali reaguoti kitaip nei suaugusieji. Tad tėvams ir globėjams nepaprastai svarbu perskaityti vaisto pakuotės lapelį, atidžiai laikytis visų jame esančių nurodymų ir užtikrinti, kad vaikui duodama vaistų dozė būtų tinkama. Jei moteris laukiasi ar planuoja pastoti, jei maitina kūdikį krūtimi, o jai reikia vartoti vaistų, būtina apie tai pasikalbėti su gydytoju, mat vaistai gali paveikti vaisiaus vystymąsi. Be to, žinotina yra ir tai, jog kartais NRV pasireiškia ne iš karto, o po daugelio metų.
VVKT primena, kad apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą, įskaitant ir vaisto neveiksmingumą, Tarnybai galima pranešti keliais būdais: tiesiogiai internetu per VAPRIS sistemą: gyventojams https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv, gydytojams https://www.epaslaugos.lt/portal/login, taip pat el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, paštu bei nemokamu telefonu 8 800 735 (gyventojams). Pranešti reikia ne tik vaisto charakteristikų santraukoje nurodytomis indikacijomis bei dozėmis vartojamų vaistų sukeltus kenksmingus ir nenorimus poveikius, bet ir kilusius vartojant vaistą nesilaikant patvirtintų jo vartojimo sąlygų, taip pat dėl klaidingo vartojimo (pavyzdžiui, vartotas ne tas vaistas, neteisingas vartojimo būdas, vaisto paruošimas, supainiotos vaisto stiprumas ir pan.). Taip pat būtina pranešti ir piktnaudžiavimo vaistu atvejus. VVKT ragina visuomenę būti aktyvesne ir prisidėti prie vaistų saugumo.
Aistė Tautvydienė
Atstovė spaudai