Donata Saulė Vilšinskaitė,
VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gyd. rezidentė
Policistinių kiaušidžių sindromu (PKS) yra vadinamas moters endokrininės sistemos sutrikimas, kuriam būdinga padidėjusi vyriškų hormonų – androgenų – koncentracija ir jos nulemtas hiperandrogenizmas, mėnesinių ciklo sutrikimas (dažniausiai oligomenorėja arba amenorėja) ir/arba mažų cistų radimas vienoje arba abiejose kiaušidėse. PKS yra dažniausia hirsutizmo (padidėjusio plaukuotumo), aknės (spuoguotos odos) ir alopecijos (plikimo) priežastis moterims. Maždaug 30–40 proc. pacienčių, kurioms nustatytas šis sindromas, pasireiškia gliukozės tolerancijos sutrikimas, kurį lemia atsparumas insulinui. Ši liga būdinga apie 5–10 proc. vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje. Deja, jos atsiradimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Manoma, kad PKS lemia daugelis veiksnių, kurių svarbiausias – genetinis polinkis.
Kokie PKS metu atsirandantys skundai dažniausiai priverčia moteris apsilankyti pas gydytoją?
Mėnesinių ciklo nereguliarumas ir nevaisingumas – tai dažniausios priežastys, dėl kurių moterys, sergančios PKS, kreipiasi į gydytoją. Mėnesinių ciklas paprastai sutrinka dėl anovuliacinių ciklų, kurių metu būna nepastovūs kraujavimai, tačiau apie 30 proc. moterų, kurioms yra diagnozuotas PKS, yra normalus mėnesinių ciklas. Maždaug 85–90 proc. pacienčių, kurioms pasireiškia oligomenorėja (negausios, retos mėnesinės), serga PKS, o esant amenorėjai (mėnesinių nebuvimui) – tik 30–40 proc. moterų bus nustatytas šis sindromas. Verta paminėti, kad lėtinė anovuliacija, atsirandanti PKS metu, didina gimdos gleivinės išvešėjimo ir gimdos karcinomos, kitaip vadinamos gimdos vėžiu, riziką. Mėnesinių ciklo reguliarumui, PKS gydymui bei komplikacijų prevencijai dažniausiai yra skiriami geriamieji kontraceptiniai preparatai, iš kurių dažniausiai pasirenkamos sudėtinės kontraceptinės tabletės.
Nevaisingumas yra bene skaudžiausia PKS pasekmė vaisingo amžiaus moteriai. Net 70–80 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, kurioms yra nustatytas PKS, negali susilaukti vaikų – tai dažniausia moterų nevaisingumo priežastis. Maždaug 90–95 proc. pacienčių, kurioms nevaisingumo priežastis būna anovuliaciniai ciklai, serga PKS. Deja, verta paminėti, kad savaiminiai persileidimai taip pat yra dažnesni esant šiam sindromui: dažnis padidėja nuo 42 iki 73 proc., lyginant su sveikomis moterimis. Nevaisingumo gydymas dažniausiai pradedamas nuo gyvenimo būdo korekcijos, svorio metimo, rūkymo ir alkoholio atsisakymo. Norint pastoti pirmas pasirinkimas – medikamentinis gydymas, kai tam tikrą laiko tarpą skiriami klomifeno citrato preparatai. Jeigu taip gydant moteris nepastoja, skiriami gonadotropinai arba atliekamos chirurginės intervencijos bei siūlomi pagalbinio apvaisinimo metodai. Deja, nė vienas gydymo būdas neužtikrina 100 procentinio efekto.
Kokie šiuo metu yra alternatyvūs ir veiksmingi PKS gydymo būdai pasaulyje?
Dabar pasaulyje plačiai kalbama apie inozitolio – natūraliai gamtoje ir žmogaus organizme esančio angliavandenių grupės junginio, kai kurių autorių įvardijamo kaip vitamino B8, reikšmę gydant PKS moterims, kurias vargina nereguliarus menstruacijų ciklas bei nevaisingumas. Italijoje atliktame tyrime esant PKS buvo lyginamas mėnesinių ciklo nereguliarumo gydymas vartojant myo-inozitolio ir folio rūgšties derinį su tik vienos folio rūgšties vartojimu. Kombinuoto preparato grupėje mėnesinių ciklo reguliarumas atsikūrė visoms moterims, kurias vargino amenorėja arba oligomenorėja, o vartojusioms tik folio rūgštį jokio teigiamo efekto nepastebėta. Kitame klinikiniame tyrime buvo stebėta, kai PKS sergančioms moterims vartojant myo-inozitolį kartu su folio rūgštimi du kartus per dieną, kasdien, šešis mėnesius, 88 proc. tirtųjų atsirado bent vienas ovuliacinis ciklas, iš kurių net 72 proc. buvo reguliarus mėnesinių ciklas visą stebėjimo laikotarpį, taip pat 40 proc. moterų pastojo.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 6