Stiprus emocinis stresas, patiriamas per pirmuosius nėštumo mėnesius, gali visam laikui sutrikdyti dar negimusio vaikučio nervinės sistemos vystymąsi. Tai gali lemti šizofrenijos išsivystymą vėlesniu gyvenimo periodu.
Ryšys tarp motinos patiriamo streso ir vaisiaus vystymosi nėra naujiena: dar 2000 metais žurnale “Lancet” rašyta, jog stresas gali padidinti įgimtų smegenų malformacijų riziką. Stipriam stresui nepriskiriami kasdien patiriami rūpesčiai, nes tai yra stiprus sukrėtimas, pvz. artimųjų netektis. Tirti nuo 1973 iki 1995 metų 1.38 mln. Danijoje gimę vaikai. Jie buvo stebimi nuo 10 metų iki pat mirties, žinotas jų šizofrenijos pradžios laikas ir kiti duomenys. Tyrimas baigėsi 2005 metais. Be to, stebėtos vaikų motinos, ar patyrė stresą pirmais šešiais nėštumo mėnesiais ir vėliau.
Moterys, per pirmus šešis nėštumo mėnesius netekusios artimo žmogaus, pasižymėjo 67 proc. didesne rizika susilaukti šizofrenija sirgsiančio vaiko. Vėlesnis stresas bei stresas dėl pačios motinos patirtos sunkios ligos, pvz. širdies infarkto, poveikio vaisiaus vystymuisi nedarė. Streso įtakos mechanizmas lieka neaiškus: galbūt taip yra dėl lytinių hormonų kiekio svyravimų, o gal dėl streso hormono kortizolio poveikio į vaisių arba citokinų gamybos.
www.time.com, February 5, 2008