Iki šiol nėra galutinai aišku, kokią įtaką lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (IFN) daro siekiant tikslinio AKS.
Izraelio gydytojai, pasinaudoję vieno klinikinio tyrimo, duomenimis, nustatė, kad lėtinis IFN, kai glomerulų filtracijos greitis mažesnis nei 60 ml/min./1,73 m2, turi įtakos AKS kontrolei (nesergantiems cukriniu diabetu < 140/90 mm Hg, sergantiesiems cukriniu diabetu < 130/80 mm Hg), o vartojamų antihipertenzinių vaistų skaičiaus susijęs su sistoliniu bei diastoliniu AKS ir pulsiniu spaudimu.
Po 15 mėn. 41 proc. iš 9 985 pacientų pasiekė tikslinį AKS, IFN su tikslinio AKS pasiekimu. Tačiau ir nesergančių, ir sergančių cukriniu diabetu grupėse lėtinis IFN buvo susijęs su trijų ir daugiau antihipertenzinių vaistų vartojimu. Taip pat buvo nustatyta, kad sergantiesiems lėtiniu IFN vartojamų antihipertenzinių vaistų skaičius yra susijęs su diastoliniu AKS ir pulsiniu spaudimu. Nesergantiems lėtiniu IFN pacientams didesnis vartojamų antihipertenzinių vaistų skaičius buvo susijęs su didesniu pulsiniu spaudimu, tai dažniausiai lėmė didesnis sistolinis AKS; sergantiesiems lėtiniu IFN buvo būdingas didesnis pulsinis spaudimas, tačiau jį sąlygojo mažesnis diastolinis AKS. Tyrėjai mano, kad šie rezultatai rodo, kad, atkakliai stengiantis koreguoti AKS lėtiniu IFN sergantiems pacientams, kyla didesnė diastolinė hipotenzijos rizika.
Hypertension 2007;50:474.