Remiantis naujosiomis Europos kardiologų ir Europos hipertenzijos draugijos 2007 m. priimtomis arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijomis, pateikiame adaptuotas šių metodinių rekomendacijų santraukas farmacijos specialistui, kuriam kasdienėje praktikoje susidūrus su sergančiaisiais arterine hipertenzija tenka atsakyti į svarbius klinikinius klausimus.
Pagrindiniai arterinės hipertenzijos farmacinės rūpybos klausimai, kurių atsakymus turėtų žinoti farmacijos specialistas:
·Nustatyti sergančiojo arterine hipertenzija ligos laipsnį ir širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką.
·Suprasti kintamuosius ir nekintamuosius rizikos veiksnius, jų korekciją.
·Žinoti sergančiojo tikslines AKS vertes.
·Žinoti nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo, vaistų derinių parinkimo principus.
·Įvertinti sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų prognozes.
·Žinoti tolesnį šia lėtine liga sergančių pacientų sekimą bei kontrolę.
Pirmasis AH gydymo tikslas – kuo įmanoma labiau sumažinti ilgalaikę širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką, o norint tai pasiekti būtina gydyti padidėjusį AKS bei visus susijusius grįžtamus rizikos veiksnius. Visiems AH sergantiems pacientams AKS reikėtų sumažinti tiek, kad nesiektų 140/90 mm Hg, jei tokį AKS žmogus toleruoja. Cukrinio diabeto ligoniams bei pacientams, kuriems gresia didelė ir labai didelė rizika, t. y. kai yra susijusių klinikinių būklių (insultas, miokardo infarktas, inkstų funkcijos sutrikimas, proteinurija), AKS turėtų būti sumažintas dar labiau (< 130/80 mm Hg). Deja, net ir gydant antihipertenzinių vaistų deriniais, pasiekti, kad sistolinis AKS būtų mažesnis nei 140 mm Hg, gali būti sunku. Tikslinis AKS sunkiau pasiekiamas vyresniojo amžiaus ir cukriniu diabetu sergantiems pacientams, t. y., kai yra širdies ir kraujagyslių pažeidimas. Todėl, siekiant tikslinio AKS, antihipertenzinį gydymą reikia pradėti iki išsivysto ženklūs širdies ir kraujagyslių pažeidimai.
Pilną straipsnį skaitykite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2009 m. Nr. 2