Žmonėms, vaikystėje sirgusiems CNS navikais, dažnai nustatomi liekamieji neurokognityvinės funkcijos sutrikimai, kurie išlieka ir suaugus. Be to, jų išsilavinimo, įdarbinimo ir pajamų lygiai yra mažesni nei brolių ir seserų arba išgyvenusiųjų kitas piktybines ligas.
Buvo ištirti 802 pacientai, persirgę CNS navikais, praėjus bent 16 m. po diagnozės nustatymo, 382 jų broliai ir seserys bei 5 937 pacientai, sirgę piktybinėmis ligomis, kaip antai leukemija, Hodžkino liga, kaulų vėžiu. Daugiau kaip 50 proc. sirgusiųjų CNS vėžiu vaikystėje labai prastai sekėsi atlikti bent vieną iš 25 pateiktų užduočių, tai yra triskart blogiau nei tarp jų giminaičių. Be to, jiems buvo sunkiau įsiminti, kontroliuoti emocijas bei ką nors organizuoti. Tokios komplikacijos, kaip antai paralyžius, insultas arba klausos sutrikimai, buvo pažinimo funkcijos sutrikimų prognozės veiksniais. Situaciją blogino dalinis arba totalinis smegenų švitinimas ir ventrikuloperitoniniai šuntai. Taip pat tokie žmonės pasižymėjo mažesniais akademiniais pasiekimais, mažiau uždirbo, rečiau dirbo visą darbo dieną ir rečiau ištekėdavo ar vesdavo. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad svarbu ir toliau sekti pacientus, pasveikusius nuo CNS vėžio, bei ieškoti būdų, kaip išvengti šių tolimųjų ligos pasekmių.