Atlikus tyrimą su gyvūnais, paaiškėjo, kad iš žmogaus kamieninių ląstelių gauti neuronų pirmtakai (žEKL-NP) turi du skirtingus mechanizmus, kurie gali lemti nepageidaujamą poveikį.
Pirmasis, teratomų formavimosi, priklauso nuo signalų iš aplinkos ir paprastai įvyksta ankstyvosiose diferenciacijos stadijose. Antrasis, persodintų audinių nenormaliai greitas augimas, įvyksta vėlesnėse stadijose ir yra atsakingas už tikrąjį hiperproliferacinį aktyvumą, kurį reikia stebėti naviko atsiradimui išvengti. Manoma, kad tai galima padaryti naudojant tam tikro diferenciacijos laipsnio žEKL-NP.
Daugybinė potencija – embrioninių kamieninių ląstelių gebėjimas galiausiai diferencijuotis į bet kurią organizmo ląstelę. Implantavus EKL neretai išsivysto teratomos, todėl būtina persodinti jau tam tikrų ląstelių pirmtakus, kurie jau prarado galimybę diferencijuotis į bet kurią ląstelę. Implantavus tam tikros diferenciacijos ląsteles, teratomos nesiformuoja. Be to, transformacijos į naviką taip pat galima išvengti pakankamai ilgai stebint ląstelių pirmtakų proliferacijos aktyvumą prieš implantaciją.