Naujos apklausos rezultatai rodo, kad 33 proc. pacientų nenusiperka ar nepasiima vaistų, kuriuos jiems išrašo gydytojai. Dauguma to nedaro dėl laiko stokos, 22 proc. negalėjo sumokėti už vaistus, 15 proc. tai tiesiog nerūpėjo.
12 proc. neįsigijo vaistų, nes nesutiko su gydytojo nustatyta diagnoze, o apie 60 proc. aptiko tuos pačius vaistus, parduodamus be recepto ir už mažesnę kainą. Tarp kitų įvardytų priežasčių buvo gėda pirkti tam tikrus vaistus arba galimo šalutinio poveikio baimė. Kas aštuntas iš 2000 apklaustųjų teigė bent kartą pametęs receptą. 34 proc. nuolat vartojančiųjų kokius nors vaistus buvo pamiršę nusipirkti vaistų ir kurį laiką jų nevartojo. Ypatingą susirūpinimą kelia tai, jog lėtinėmis ligomis sergantys žmonės kartais daro vaistų vartojimo pertraukas, o tai gali turėti liūdnų pasekmių.
Pernai rugpjūtį buvo įsteigta Geresnio vaistų vartojimo grupė, kurios tikslas yra išspręsti 300 mln. svarų, netenkamų dėl neracionalaus vaistų vartojimo, problemą. Juolab kad pusės šių išlaidų būtų galima išvengti.