Neseniai atliktame tyrime mokslininkai žengė dar vieną žingsnį pirmyn, siekdami išsiaiškinti, kodėl lengva astma sergantys pacientai turi keblumų kvėpuodami karštu bei drėgnu oru.
Ankstesniuose eksperimentuose su gyvūnais pasitvirtino, jog drėgnas ir karštas oras aktyvina klajoklio nervo bronchopulmonines C skaidulas, kurios lemia bronchų susiaurėjimą. Siekiant patikrinti hipotezę, nedideliame tyrime Nationwide Children’s ligoninėje Kolumbijoje, Ohajo valstijoje, dalyvavo 6 astma sergantys tiriamieji ir 6 kontrolinės grupės asmenys.
Plaučių funkcija ir kvėpavimo takų pasipriešinimas vertintas kvėpavimo metu drėgnu karštu (49°C) ir kambario temperatūros (20–22°C) oru bei praėjus 4 minutėms po hiperventiliacijos. Taip pat stebėtas bronchodilatatoriaus ipratropiumo bromido poveikis tiriamiesiems ir placebo aerozolio – kontrolinei grupei.
Astmininkų kvėpavimo takų pasipriešinimas padidėjo 112 proc. iškart ėmus kvėpuoti karštu oru ir tik 38 proc. kvėpuojant kambario temperatūros aplinkoje. Negana to, karštas oras turi įtakos ir kosuliui atsirasti. Kita vertus, pacientams, patekusiems į drėgno ir karšto oro sąlygas, prieš tai gavusiems ipratropiumo, bronchokonstrikcija neįvyko. Lyginant kontrolinės grupės rezultatus, kvėpavimo takų pasipriešinimas padidėjo tik 22 proc., o kosulys neatsirado nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų.
Vadovaujantis tyrimui mokslininkas Don Hayes teigia, kad šio tyrimo išvados pagrindžia iškeltą hipotezę, jog karštas bei drėgnas oras apsunkina sergančiųjų astma kvėpavimą. „Stimuliuojant juntamųjų nervų C skaidulas, skatinami įvairūs apsauginiai plaučių refleksai, tokie kaip kosulys ar bronchospazmas“, – samprotavo tyrėjas. – „Tyrimas taip pat nukreipia ieškoti naujų vaistų, veikiančių kitas patogenezės mechanizmo vietas“.
JAMA. 2012;308(1):20-20. doi:10.1001/jama.2012.7533