Net nedideli kiekiai antidepresantų ar kitokių psichoaktyviųjų medžiagų (bent jau žuvims) skatina genų, susijusių su autizmu, ekspresiją.
Michaelis Thomasas iš Idaho universiteto, Jungtinėse Valstijose, teigia, kad per pastaruosius 25 metus dramatiškai padidėjo antidepresantų vartojimas. Maždaug 80 proc. visų vartojamų vaistų eliminuojami iš žmogaus organizmo visiškai nepakeitę struktūros, t. y. vaistas atsiduria nutekamuosiuose vandenyse. Daugumoje valstybių valomieji įrenginiai nefiltruoja šių medžiagų. „Vaistai tiesiog „praskrenda“ filtrus“, – sakė mokslininkas, baimindamasis, kad nepersifiltravę vaistai galiausiai atsiduria vandens šaltiniuose.
Psichoaktyviųjų medžiagų koncentracija geriamajame vandenyje kol kas yra daug kartų mažesnė nei terapinės vaisto dozės, tačiau žinant, kad vaistai sukurti veikti nervų sistemai, yra pavojus pažeisti motinos įsčiose besivystančio vaisiaus nervų sistemą.
M. Thomaso komanda sukūrė trijų vaistų mažos koncentracijos kokteilį: antiepilepsinis karbamazepinas bei du selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) – fluoksetinas ir venlafaksinas. Tokiame vandenyje aštuoniolikai parų apgyvendino žuvis Pimephales promelas. Vėliau analizavo genų ekspresiją jų smegenyse. Nors mokslininkai tikėjosi, kad vaistai lems daugelį neurologinių sutrikimų, tačiau reikšmingas pažeidimas aptiktas tik 324 genų, susijusių su autizmu.
Mokslininkas akcentuoja, kad šis tyrimas yra preliminarus, dėl to tikrai neverta, ypač nėščioms moterims, gąsdintis ir bijoti gerti vandenį. Kiti tyrimų tikslai nukreipti išsiaiškinti, ar žinduoliams pasireiškia toks pats vaistų poveikis: „nedidelės koncentracijos kokteilis“ girdomas nėščioms pelėms. Be to, būtina patikrinti vandens šaltinius, ypač tuose regionuose, kur labai didelis antidepresantų vartojimo procentas, ir išnagrinėti ten esančios faunos polinkį į autizmą.
PLoS One, DOI: 10.1371/journal.pone.0032917