Nuo disleksijos kenčia nuo 5 iki 10 proc. pasaulio populiacijos, tačiau auksinio šio sutrikimo gydymo standarto kol kas nėra. Nauja metodologija, efektyviai padedanti disleksija sergantiems žmonėms, meta iššūkį iki šiol galiojusiems visiškai priešingiems „lėto tipo“ pagalbos būdams.
Disleksija pasižymintys žmonės dažniausiai mokomi dirbti neskubėdami, kada naujoji kompiuterinė mokymo programa kaip tik siūlo užduotį atlikti sparčiai. Ji ne tik pagerino skaitymo bei suvokimo funkcijas, bet ir davė ilgalaikių rezultatų. Programos metu kompiuterio ekrane pasirodo sakinys, kurį reikia kuo greičiau perskaityti, nes jis skaitymo kryptimi raidė po raidės yra ištrinamas. Po to užduodamas su perskaitytu sakiniu susijęs klausimas, tikrinantis žmogaus suvokimą. Jei klausimas atsakomas teisingai, žaibiškai pateikiamas kitas sakinys. Po dviejų mėnesių trukmės mokymo programos, sudarytos iš trijų 20 minučių sesijų per savaitę, disleksija sergantys studentai skaitė apytiksliai 25 proc. greičiau ir suvokė daugiau net jei tai darė sau įprastu tempu. Jų rezultatai buvo reikšmingai geresni, palyginti su programoje nedalyvavusiais disleksikais, ir tokie išliko net praėjus šešiems mėnesiams. Sutrikimų neturintys programoje dalyvavę skaitytojai taip pat skaitė ir suvokė tekstą efektyviau, tačiau šis poveikis nebuvo ilgalaikis.
Kaip veikia naujoji metodika, sunku paaiškinti. Manoma, jog smegenys gauna iššūkį kuo greičiau susidoroti su užduotimi, dėl to sutelkiamas didesnis dėmesys į skaitomą informaciją ir stengiamasi kuo labiau ją įsisąmoninti. Toliau tyrėjai planuoja atlikti vaizdo tyrimus, padėsiančius nustatyti, kurios smegenų sritys aktyvuojasi mokymosi programos metu. Tikimasi, kad siūlomas metodas padės ir kurtiems žmonės, kurie, kaip ir disleksikai, turi skaitymo problemų.