Montefiore medicinos centro tyrimo duomenimis, miego apnėją turintys pacientai po miokardo infarkto patiria mažesnį širdies raumens pažeidimą, lyginant su gerai miegančiais tiriamaisiais.
„Mūsų tyrimo rezultatai prieštarauja literatūroje aprašomiems, kad obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra miokardo infarkto rizikos veiksnys, – sakė tyrimo vadovas medicinos mokslų daktaras Neomis Shahas. – Kol mūsų duomenys neatitinka visuotinai pripažintos nuostatos, kad miego apnėja yra išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto rizikos veiksnys, manome, kad obstrukcinė miego apnėja iš dalies apsaugo ištikus ūminės išemijos priepuoliui.“
Į tyrimą įtraukti 6 tūkstančiai pacientų, iš kurių į galutinę statistiką pateko 136, kitiems atsisakius dalyvauti ar neatitikus kitų klinikinio tyrimo protokolų. Iš jų 35 proc. turėjo obstrukcinę miego apnėją. Tiriamieji sirgo daugeliu gretutinių ligų: hipertenzija 77 proc., hiperlipidemija 56 proc. ir cukriniu diabetu – 50 proc. Pacientai, turintys OMA, buvo kiek vyresni nei kontrolinėje grupėje (amžiaus vidurkiai 62 m. ir 52 m.). Nustatyta, kad OMA turi kardioprotekcinį poveikį dėl kelių priežasčių. Pirmoji, ūmaus miokardo infarkto metu vidutinis troponino T kiekis OMA turinčių pacientų esti mažesnis nei kitų. Troponinas yra širdies raumens nekrozės rodmuo kraujo serume, žymintis pažeidimo sunkumą. Taip pat OMA grupėje yra mažesnė kreatinino fosfokinazės (KFK) koncentracija. KFK – didelė fermento koncentracija rodo stiprią raumens įtampą ir pažaidą.
Šie netikėti rezultatai rodo, kad obstrukcinė miego apnėja nėra rizikos, bet apsauginis veiksnys ištikus ūminiam miokardo infarktui.
Sleep and Breathing, 2012; DOI: 10.1007/s11325-012-0770-7